Urantija > Urantijos Knyga > IV DALIS. Jėzaus gyvenimas ir ... > 141 Dokumentas. Viešojo darbo ... > 1. Išvykstant iš Galilėjos > 1 >

Mano dėmesį patraukė tai, kaip vieno šimto tikinčiųjų būrys atpažinęs Jėzaus mokymus, buvo prašomas pasilikti ir nesekti paskui. Įsivaizduoju, kad žmonės tikrai norėjau daugiau sužinoti.. o čia jiems sakė kad jie nesektų paskui mokytoja, kas buvo gan sunki užduotis.
Naujose vietose mokytis susirinko - keli šimtai žmonių. Jėzus jau nebepamokslavo, bet už jį tai darė jo mokiniai. Tai irgi išmintinga vieta, kada žinios yra artinamos prie žmonių, jiems suprantamesniais žodžiais galbūt, kada jie sakomi tokių pat paprastų žmonių kaip ir jie patys.
Galima atkreipti dėmesį į dar vieną išmintį - nebuvo menkinami ankstesni Jono mokymai, kaip ir šiais laikais dauguma tikrų dvasinių mokytojų nemenkina kitų mokymų, bet koncentruojasi į tai kas teisinga, vertinga.
Dar viena išmintis - Jėzus pakartodavo savo mokymus, nes esmė mano supratimu taip ir lieka paprasta, dažnai kituose mokymuose galima matyti išsireiškimą, kad tuo mokymu nieko naujo perduodama nėra - o kartojama tai kas jau seniai žmonėms duota. Tiesiog žmonės turi tai įsisavinti.
O paskutinis dalykas - atkreipiamas dėmesys vėl į skirtingus mokymus, ir kaip sutarti o ne išryškinti skirtumus. Daug dvasinių mokymų manau irgi praverstų paieškoti panašumų tarp skirtingų mokymų, ne tik domėtis savuoju mokymu - tada būtų lengviau perteikti ir savo turimas žinias kitiems, labiau suprantant kitus.