Urantija > Mokymai, paaiškinimai ir pasid... > Vertybės, būdo bruožai, gyveni... > Tėvo mokymas-atsakymas į Arūno... >

Tėvo mokymas-atsakymas į Arūno klausimą - KAS YRA NUOŠIRDUMAS, 2010 04 10

Tėvo mokymas-atsakymas į Arūno klausimą – KAS YRA NUOŠIRDUMAS? – perteiktas Rojaus Trejybės GYVOJOJE šventovėje, 2010 04 10.
Algimantas:
Mylimas Tėve, aš esu pasirengęs atsakyti į tavo sūnaus, mano sielos brolio Arūno klausimą, jeigu tu suteiksi mokymą į šį klausimą, pateikdamas atsakymą, kas yra nuoširdumas.
Tėvas:
Mano mylimieji vaikai, jūs esate Mano nuoširdumo įsikūnijimas. Jūs esate Mano Šviesa. Jūs esate Mano mylimiausi vaikai, kaip ir visi kiti Mano mylimiausi vaikai, nešantys Mano šviesą, dalindamiesi šita šviesa tarpusavyje ir šviesdami visą kūriniją. Tuo pačiu suteikdami ir Man pasitenkinimą, kad Manoji šviesa yra gyva ir skleidžiama jūsų nuoširdžiomis pastangomis visoje kūrinijoje.
Nuoširdumas – tai nėra savybė, kurią jūs galėtumėte priskirti Man ar sau. Nuoširdumas – tai yra jūsų tikrojo aš pasireiškimas.
Jūs patys sugalvojate daugybę apibūdinimų: štai – žmogus su kauke, žmogus veidmainis, žmogus melagis, žmogus apsimetėlis, vieniems sakantis vieną, kitiems kitą, o gyvenantis dar kitaip. Natūralu, jis nėra tikrasis aš. Jis pasireiškia savo paties tamsos labirinte, kuriame neranda išėjimo. Jis pats klaidžioja šitame tamsos labirinte, dėl to, susitikęs su kitais savo sielos broliais ir sesėmis, mėgina save pateikti taip – kaip jam atrodo – kad jis atrodo geresnis, gražesnis, sumanesnis, protingesnis. Tai yra jūsų žemiškojo materialaus proto suformuotas ego – kaip jūs norite vieni kitiems atrodyti. Tačiau ne tokie, kokie esate, kaip Mano asmenybės dovanos, ne tokie, kokie iš tikrųjų jūs esate, bet tokie, kokius jūs patys savo fantazijose, atsidavę savo materialaus proto proveržiams, mėginate suformuoti vieni kitiems įvaizdį apie save, apie savo šeimą, apie savo vaikus, apie savo giminę, apie savo draugus, apie savo veiklą, apie savo bendrovę, kompaniją. Ir kadangi jūs kiekvienas turite savas asmenines sampratas, kurios gali jus pateikti vienus kitiems kaip gražesnius, kaip geresnius, kaip protingesnius, tačiau ne visų tos sampratos yra vienodai suvokiamos ir priimamos.
Ateina tokia akimirka, kada jūs norite pranokti šitas sampratas ir įterpiate į savo teiginius tokį pasakymą – “nuoširdus supratimas.“ Iki tol koks nors buvęs supratimas, jūsų manymu, buvo nenuoširdus. Todėl jūs siekiate, kad kitas suprastų jus giliau negu prieš akimirką jums atrodė, kad jus supranta. Todėl jūs pavadinate tą nuošordžiu supratimu. Lygiai taip pat jūs mėginate tuo pačiu žodžiu apibūdinti savąjį supratimą – “mano nuoširdus supratimas,“ “mano nuoširdus įsitikinimas.“ Todėl šita samprata – NUOŠIRDUS – priklauso nuo kiekvieno iš jūsų intelekto, nuo jūsų materialaus proto patyrimų, ir ne tiktai asmeninių, bet ir kolektyvinių, nes savo kolektyve, kuriame jūs galite turėti draugų, vienų artimesnių, kitokių ne tokių artimų, jūs galite pasakyti vienam, kad štai jūsų nuoširdus draugas jums padeda; tačiau kitam jūs negalite pasakyti, kad tas draugas yra lygiai tiek pat nuoširdus, nes jūsų santykiai su kitu draugu gali būti ne tokie artimi, nors jį ir laikote draugu. Tačiau pasakymas “nuoširdus draugas,“ apibūdinant kitą asmenį, jūsų supratimu, gali įskaudinti šitą draugą, kurį nelaikote tokiu artimu draugu. Todėl jūs nepavartosite šito žodžio apibūdindami šitą draugą, turintį, jūsų supratimu, ne tokį artimą, ne tokį glaudų ryšį su jumis.
Todėl ir tas pasakymas – NUOŠIRDUS – jau turi tam tikrą gradavimo laipsnį. Jis nėra vienprasmis. Ir jums labai sunku, turint labai ribotą kalbos atspalvių gamą, išreikšti tai, ką jūs jaučiate viduje. Todėl net ir dabar jums reikėtų tą žodį “nuoširdus“ palaipsniui keisti; keisti į savo tikrąjį aš, į savo tikrojo aš atskleidimą, arba jūsų draugo tikrojo aš atskleidimą ir pasireiškimą. Tai, ką jūs laikote nuoširdus ryšys, nuoširdus supratimas, tai yra tiek, kiek jūs atsiskleidžiate tam savo tikruoju aš; tuo tikruoju, kurį Aš padovanojau kaip asmenybės dovaną jums visiems amžiams, visai amžinybei. Ir kuo daugiau jūs atsiskleisite savo tikruoju, Mano padovanotu, asmenybės aš, tuo labiau jūs būsite suprasti; suprasti tų, kurie taip pat stengiasi atsiskleisti savo tikruoju aš. Ir ta samprata, kurią dabar jūs vadinate nuoširdumu, savaime ištirps jūsų atliekamuose veiksmuose, kurie visi bus panardinti į Mano meilės gyvų virpesių vandenyną.
Meilės vandenyne nuoširdumo teiginiai ir sampratos tikrajam aš nustoja egzistuoti, nes meilės virpesiai pranoksta nuoširdumą. Meilės virpesiai ir yra ta aplinka, kurioje atsiskleidžia jūsų tikrasis aš, ir jisai atsiskleidžia pats, gerdamas gyvus meilės virpesius ir pasireikšdamas šituose gyvuose meilės virpesiuose taip, kaip jis ir tegali pasireikšti, būdamas tikrasis aš.
Todėl tarpinės pakopos, kurios iki tol jam buvo reikšmingos kaip gailestingumas, kaip nuoširdumas, kaip kantrybė, kaip gerumas, kaip teisingumas, palaipsniui ima prarasti savo ankstesnę sampratą, nes meilė ištirpdo viską. Meilė pranoksta šitas tarpines sampratas.
Ir tiktai tuomet jūs tampate tikruoju savuoju aš; tikruoju savimi, kuris skleidžia meilės veiksmus, meilės virpesius, ir jie visi pranoksta tai, kokius be šitų virpesių jūs galite priimti atitinkamus sprendimus ir siekti tų sprendimų įgyvendinimo, mėgindami įtvirtinti teisingumą, grožio sampratą, gėrio sampratą, net ir nuoširdumo sampratą. Meilės veiksmuose, kurie išreiškia jūsų tikrąjį aš, visos šitos sampratos – TARPINĖS SAMPRATOS – susilieja į VIENOVĘ jūsų tikrojo aš viduje. Jūs, susiliedami su Manimi dvasioje, taip pat tampate vienove, dvasine vienove su Manimi.
O iš Manęs išteka vien tiktai meilės virpesiai; meilės virpesiai, kuriuose Aš maudau visą kūriniją. Aš NEIŠLEIDŽIU jokių papildomų virpesių gailestingumui, nuoširdumui, gėriui, grožiui. Bet atsivėrę Man Mano vaikai, prisipildę Manosios meilės, kuo toliau yra nuo Manęs kūrinijos sampratoje, kosminėje erdvėje, tuo tarpusavio santykiuose vieni su kitais padaro daugiau klaidų, klaidingų sprendimų, ir šitų sprendimų pasekmių ištaisymas reikalauja papildomų tarpinių apibūdinimų, ir šitie tarpiniai apibūdinimai taip pat neprieštarauja Mano meilės virpesiams, Mano meilei, Mano valios vykdymui iš meilės.
Todėl jums, bendraujant vieniems su kitais, natūralu, kad reikalinga – KOL KAS – vartoti tuos žodžius, kurie yra dar TARPINIAI, tokie, kaip teisingumas, kadangi jūsų aplinkoje yra tiek daug neteisingumo, kaip gėris, kadangi jūsų aplinkoje yra tiek daug dar to, kas yra blogis, kaip nuoširdumas, kadangi tarp jūsų yra dar daug pasireiškimo to, kas yra apsimetimas, apgaulė.
Tačiau kuo arčiau kilsite Manęs, tuo labiau jūs atsiskleisite savo tikruoju aš, ir tuo mažiau jums beliks vartoti tokias tarpines sampratas, kurios dabar jums kelia tiek daug klaustukų, ir negalite surasti tinkamo apibūdinimo, kas yra teisingumas, kas yra grožis, kas yra gėris, kas yra nuoširdumas. Visos šitos sampratos sutelpa į jūsų tikrąjį aš; į jo vidų jos sutelpa, kada tas vidus atsiveria Man ir geria Mano meilės gyvus virpesius. Tada jūs tampate tuo, ką Aš esu sumanęs, kad jūs tuo ir taptumėte – savo tikruoju aš, ir lietumėte tiktai VIENĄ Mano nuostabią, bet GYVĄ meilę savo veiksmais, savo mintimis, savo Mūsų garbinimu.
Kada jūs atsiveriate Mums ir garbinate Mus, jūs ir tampate tikruoju savuoju aš, kokį jūs ir gavote iš Manęs su visu – JAU DABAR – amžinybės potencialu.
Tačiau, kada atsiveriate Mums, argi tada jūs būnate nenuoširdūs? Jūs būnate nuoširdūs. Bet atsivėrimo akimirką jūs apie nuoširdumą jau nebegalvojate. Jūs juntate tą GYVĄ ryšį; gyvą ryšį su Mumis, nes jūs taip pat tampate GYVU - gyvu Mūsų sūnumi ar dukra.
Štai tas jūsų tikrasis – GYVASIS - ryšys su Mumis jūsų santykiuose su jūsų mažiau nušvitusiais savo sielos broliais ir sesėmis jums reikalauja dar tokio apibūdinimo, kaip nuoširdumas, bet šitame GYVAME ryšyje su Mumis jums jau šitas apibūdinimas NEBETENKA PRASMĖS. Jūs turite GYVĄ kanalą su Mumis, ir iš jo geriate Mūsų GYVUS MEILĖS VIRPESIUS. Todėl jūs patys dabar juntate, kiek yra daug tų žodžių, kurie ATEITYJE IŠTIRPS Manojoje MEILĖJE; MANOJOJE MEILĖJE, nors dabar jums atrodo tai nesuvokiama, kaip gali dingti nuoširdumas, kaip gali dingti teisingumas, kaip gali dingti gėris, grožis.
Kada jūs pasieksite amžinybę ant Manojo Rojaus krantų, tada jūsų mintys, jūsų dieviškasis protas, taip, Aš neapsirikau, jūs turite dieviškąjį protą, nes jį suteikia Mano Lygiavertė Partnerė, kurią jūs vadinate Trečiuoju Rojaus TREJYBĖS Asmeniu, Begalinė Dvasia. Todėl jūsų protas, jūsų dvasia, ir jūsų energija bus sulieta TOBULAI į vieną - Mano GYVĄ MEILĘ; sulieta į jūsų tikrąjį aš. Ir toje aplinkoje teisingumas, gėris, grožis, nuoširdumas nebeteks prasmės taip, kaip prasmę suteikiate šitoms sąvokoms dabar jūs, nes ir teisingumas, ir gėris, ir grožis, ir nuoširdumas negali egzistuoti TEN, KUR yra Mano DIEVIŠKOJI MEILĖ, nes jinai IŠTIRPINA ŠITAS SAMPRATAS, IR TEN NĖRA NĖ VIENO MANO VAIKO, KURIS BŪTŲ NETEISINGAS, NEGRAŽUS, NENUOŠIRDUS, NEMYLINTIS,. NEŽINANTIS IR NEPATIRIANTIS TIESOS.
Kada jūs pasieksite Mus Rojuje, Amžinybės Saloje, tada jūs būsite įvykdę Mano priesaką, jūs būsite ištobulinti, nes būsite įvykdę Mano priesaką BŪTI TOKIAIS TOBULAIS, NET IR KOKS TOBULAS ESU AŠ. Tik tada jūs PATIRSITE, KAS YRA TIKROVĖ. O Mano tikrovę sudaro tiktai meilė; MEILĖ, PRANOKSTANTI VISKĄ. Todėl jūs TADA ir suprasite, ir dabar jau pradeda KAI KURIE IŠ JŪSŲ suprasti, kad MAN NEEGZISTUOJA JOKIA BLOGIO, NETEISINGUMO, NUODĖMĖS PASIREIŠKIMO SAMPRATA. Aš užlieju visą kūriniją meilės gyvais spinduliais. Aš nežinau kas yra nuodėmė, kas yra blogis, kas yra bet kokia kita samprata, neatitinkanti Mano meilės virpesių. Aš SKANDINU visą kūriniją tiktai savo meilės ir šviesos virpesiuose.
Ir visas Mano evoliucinis sumanymas yra skirtas tam, kad kuo daugiau išplėsti šitą šviesą ir šitą meilę, kurią dabar Aš laikau ir puoselėju Rojaus Amžinybės Saloje, kad kūrinija vis daugiau ir daugiau nušvistų Mano šviesa ir Mano teisingumu, kuris yra dabar pažeidžiamas LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, KOSMOSE.
Štai dėl to ir jūs esate panaudojami, kaip Mano šviesos GYVIEJI ŠVYTURIAI, kad atėjus laikui, tokios sampratos, kaip teisingumas, kaip šviesa, kaip nuoširdumas, kaip gėris ir grožis būtų paverstos GYVU MEILĖS GYVENIMU SU MANIMI, ir tada visi jūs suvoksite tiktai meilės spindulių kontekste kiekvieną veiksmą, nes tą veiksmą galės atlikti tiktai tikrasis jūsų aš, kuris nebeturi jokių kaukės atspalvių, nes jūs esate susilieję su Manimi ir pasiekę Mane per atsivėrimą Man. Ir jums prasmė yra tiktai ta, kiek jūs palaikote savo tikrąjį aš gyvajame atsivėrimo ryšyje su Manimi, ir visos kitos TARPINĖS pakopos jums nebetenka prasmės ASMENIŠKAI.
Tačiau, bendraujant su savo sielos broliais ir sesėmis, kurie nėra šitame kelyje, jūs vartosite dar daug milijardų metų šitas sampratas, net ir keliaudami iš pasauio į pasaulį, kurias ir dabar vartojate. Tiktai vis stiprės jūsų PATYRIMAS, KAD NUOŠIRDUMAS YRAT AI, KĄ JŪS JUNTATE, KADA ESATE GYVAME RYŠYJE SU MUMIS. Tai yra TIKRASIS jūsų aš, kuris pasireiškia jūsų aplinkoje, nesiekdamas sau nė menkiausio naudos šešėlio, ir viską darydamas IŠ MEILĖS ir VISŲ LABUI. Tai ir yra tai, ką jūs dabar turėtumėte vertinti kaip nuoširdumą.
Algimantas:
Ačiū Tau,Tėve. Ačiū už šitą mokymą ir mūsų sampratos išplėtimą ne tik apie nuoširdumą, bet ir apie teisingumą, gėrį, ir grožį. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------
Nuoširdžiai dėkoju Violetai už šito Tėvo mokymo įrašą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-04-22 10:37:29