Urantija > Mokymai, paaiškinimai ir pasid... > Vertybės, būdo bruožai, gyveni... > Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio... >

Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio mokymas apie NUOLANKUMĄ, 2010 08 29, KAUNE

Algimantas:
Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tavoji gyvoji meilės virpesių banga užlieja kiekvieną, tau atsivėrusį asmenį; aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, aš esu pasirengęs perteikti Tavo mokymą, atsakant į mūsų sesės dvasioje Violetos pateiktą Tau klausimą – KAS YRA TIKRASIS NUOLANKUMAS? – garsiai, kad visi galėtų jį girdėti.

Amžinasis Sūnus:
Mano mylimieji vaikai, Aš džiaugiuosi, kada jūs atsiveriate Man, Mums Visiems Trims. Mes esame VIENA dvasioje. Ir per šitą atsivėrimą jūs prisipildote Mūsų KOKYBINIO turinio. Jūs negalite prisipildyti jo TIEK, KIEK jūs prisipildysite PAKELIUI PAS MUS – į savo tikruosius, gimtuosius namus – pas Mūsų nuostabų, iki šiol niekada jums dar neatskleistą, tą dvasinį kūrinijos niekada nesibaigiantį Šaltinį ir Centrą, koks yra MŪSŲ TRIJŲ DVASINIS ŠALTINIS IR CENTRAS, kaip prieinamas jums, šiandien esantiems pačiu žemiausiu materialiu pavidalu, ir jau dabar garbinantiems ne tiktai Tėvą, bet MUS VISUS TRIS – Rojaus Trejybės Narius.
Šitoks Centras dar niekada – PER VISĄ PRAEITIES AMŽINYBĘ – nebuvo atskleistas net ir tiems, kurie Rojų YRA PASIEKĘ, arba KILĘ IŠ MŪSŲ TIESIOGIAI. Jiems dar nėra atskleistas tas Centras, kurį atskleisime jums Mes – pirmiesiems – KADA PASIEKSITE MUS IR STOVĖSITE MŪSŲ AKIVAIZDOJE – kada Mes išreikšime jums šitą nuostabią Mūsų padėką, kad jūs šlovinote ir garbinote jau TRIS NARIUS šitoje planetoje, kuri patyrė tiek daug tamsos ir skausmo dėl neištikimų buvusių savo dvasinių vadovų.
Ir jūs, per gyvą atsivėrimą, per gyvą ryšį ir įtikėjimą, nešėte VIS STIPRĖJANČIĄ Mūsų šviesą, ir garbinote MUS TRIS; ir tą darysite, kaip atskira grupė, ir po prisikėlimo, kada jūsų dvasiniai broliai ir sesės morontiniu sielos pavidalu garbins tik Tėvą Tėvo šventovėje – morontinėje šventovėje – jūs dar bursitės į atskiras grupes ir papildomai garbinsite ir Mus; ir Visatoje taip pat, ir Supervisatoje jūs taip pat garbinsite MUS.
Štai jūs ir klojate naują, IKI ŠIOL NEPATIRTĄ KŪRINIJOJE, Mūsų nušvitimo laipsnį, garbindami nuo paties pradinio materialaus laiptelio iki pat Rojaus pasiekimo aukščiausio laipto Mus Tris, NE IŠSKAIDYDAMI, BET SUVIENYDAMI.
TAI YRA TIKRASIS JŪSŲ NUOLANKUMAS. Jūs šitos šviesos NEIŠSIGANDOTE IR NEATSTŪMĖTE. Jūs neiškėlėte SAVĘS, per savąjį išdidumą, kad tai – netiesa, tai – susigalvojimas.
Čia, jūsų dvasinis brolis, Mūsų pasirinktas Algimantas, kad neštų didesnę šviesą, ir perteikęs ją jums, taip pat turėdamas ABEJONIŲ, bet PERTEIKĘS, turėdamas ATSIDAVIMĄ Mums iš vidaus ir ĮTIKĖJIMĄ į Mūsų vedimą. Ir jūs priėmėte šitą NUOLANKIAI, BET ORIAI, ir įsijungėte į ŠITĄ ŠVENTOVĘ. Juk ir šitoje šventovėje KEITĖSI jūsų malda; keitėsi MELDIMOSI PROCESE. Argi jūs pradžioje, kada tiktai įkūrėte šitą šventovę – GYVĄJĄ šventovę – garbinote Mus Tris? Argi jums kilo mintis IŠDRĮSTI, jūsų supratimu, net įžūliai pasielgti, garbinant Mus Tris? Apsiribojote TĖVU. Toks buvo TUO METU jūsų dvasinis laiptelis jau įveiktas. Jis jus PATENKINO. Bet kada Algimantas išgirdo mokymą, ir to mokymo nuostatą, nurodančią garbinti MUS TRIS – ne vien tiktai Tėvą – ir jūs priėmėte tai atsivėrusia savo siela – o dabar jūs jau sakote DVASIA, suvokdami, kad siela tik tarpinė grandis, asmenybė neskaidoma, viena grandis negali atstoti asmenybės visumos – tai atsivėrusia savo dvasia jūs priimate šitą RYŠKESNĮ šviesos mokymą, ir dabar jau patiriate MŪSŲ TRIJŲ ASMENŲ VIENOVĘ, ir tuo pačiu garbinate MUS.
TAI IR YRA JŪSŲ NUOLANKUMAS.
Jeigu jūs būtumėte tai atstūmę – Mes mylėtume jus vienodai. Tačiau atstūmimas ryškesnio mokymo rodo jūsų BAIMĘ. Baimė liudija jūsų IŠDIDUMĄ, SAVANAUDIŠKA PRASME; žmogiškąja prasme, išdidumą, išpuikimą. Jūs pasitenkinate ŽEMESNE šviesa, kurią turite, ir esate NENUOLANKŪS didesnei, RYŠKESNEI šviesai, jos NEPRIIMDAMI, atstumdami ją. Tai tas pats, kaip praeinantis, jūsų samprata, didelis viršininkas pro pavaldinį nesiteikia sau atsakyti į pasveikinimą. Jam perdaug menkas lygis to pavaldinio. Jo rangas neleidžia jam ištiesti rankos. Tai lygiai tas pats, dvasine prasme, atstūmus RYŠKESNĘ šviesą. Tai rodo jūsų NENUOLANKUMĄ, jūsų IŠDIDUMĄ.
Todėl tikrasis nuolankumas, tai yra jūsų ORUS augimas į vis ryškėjančią jums suteikiamą šviesą.
Štai kodėl jūs negalite apsiriboti tais apreiškimais, kuriuos Mes suteikėme, nes Mes juos PRAPLEČIAME; praplečiame, kada jūs esate pajėgūs įsisavinti ryškesnę šviesą.
Kodėl jums nebeužtenka Urantijos Knygos apreiškimo, nors jis numatytas ilgam laikmečiui, žmogiškąja samprata, daugybei kartų? Todėl, kad jūs atsivėrėte NUOLANKIAI Mūsų RYŠKESNEI šviesai, ir Mes PRIPILDĖME, jūs PATYRĖTE šitos šviesos TIKROVĘ. Todėl jūs jau praplečiate Urantijos Dokumentų apreiškimo rėmus. Jie jums yra kai kuriais teiginiais per ankšti. Jūs nesuvaržote savęs šitų rėmų nelaisve, kad liktumėte išdidūs - “Ne, aš laikysiuosi taip, kaip parašyta, nes parašyta aukšto rango dvasių, ir todėl negalima nieko keisti!”
Jūs TURITE keisti, nes kiekvienas augate TIEK, KIEK ESATE NUOLANKŪS MUMS. Ir kuo didesnis NUOLANKUMAS MUMS, tuo didesnis jūsų ORUMAS, tuo labiau jūs prisipildote Mūsų RYŠKESNĖS šviesos.
Ir tada jūs suprantate, kad jūs visą laiką plečiate save iš vidaus, plečiate save iš išorės veiksmais – studijomis, ir gyvuoju ryšiu su Mumis, kada paskiriate tam laiką nuolankiai pabendrauti su Mumis, nesigriebdami jums niekada nesibaigiančių materialių darbų, bet nurimę, suradę akimirką atsivėrimui Mums. Štai jums ir nuolankumas. Bet per tą ryšį jūs patys stiprėjate, pajuntate, kokia yra ramybė.
Štai jūs dabar meldėte vienam pasveikimo, kitam atsivėrimo. Tai yra nuostabi malda. Jūs meldėte, parodydami nuolankumą tiems, kuriems meldėte pasveikimo, atsivėrimo, tuo pačiu ir Mums, nes jūs padedate Mums. Mes siekiame atsivėrimo iš vidaus. Jūs liejate meilės virpesius iš išorės, ir šitie virpesiai ramina tą putojantį, audringą vandenyną; ramina, kad audros rimtų. Juk jūs patys suprantate – stichinės nelaimės nėra Mūsų sumanytos. Jos yra, kol dar nenusistovėjusi pati materiali planeta. Planeta dar nėra nurimusi; pluta juda, sukelia žemės drebėjimus.
Tačiau jūs taip pat savo NENUOLANKUMU, kada nenorite atsiverti RYŠKESNEI šviesai – atsiverti Mums – GARBINDAMI MUS, ir tuo pačiu paskleisdami iš savęs vis aukštėjančio dažnio gyvus energetinius virpesius, jūs taip pat prisidedate – NUOLANKIAI, ORIAI – prie pasireiškiančių, dabar jūsų vadinamų, stichinių nelaimių apraminimo, nes visos šitos oro masės – oro jėgos – yra virpesiai, jie tarpusavyje susiduria. Jūs joms neleidžiate – kaip buferis įsiterpdami - susidurti kaktomuša. Jūsų virpesiai leidžia apraminti šitas jėgas. ŠTAI – JŪSŲ NUOLANKUMAS.
BŪKITE NUOLANKŪS SAVAJAME ORUME GYVU RYŠIU SU MUMIS, IR GYVENKITE MEILĖJE VIENI SU KITAIS PRE GYVĄ ATSIVĖRIMĄ IR BENDRAVIMĄ SU MUMIS.
Mes jums nesukūrėme stebuklingų kelių.
NESITIKĖKITE, kad pasikeis kažkas BE JŪSŲ PASTANGŲ šitame nuostabiame pasaulyje, kuriame žydi dvasinių vaisių sodai nuostabiais įvairių atspalvių žiedais.
O, kokie kvapai juose!
Jie šitame pasaulyje jau REALIAI yra Mūsų apkabintame glėbyje.
BET JIE SUŽYDĖS TADA, KADA JŪS ĮNEŠITE SAVO INDĖLĮ, BŪDAMI NUOLANKŪS ORIAME ATSIVĖRIME IR GĖRIO KŪRIME DRAUGE SU MUMIS VISŲ LABUI.
Algimantas:
Ačiū Tau, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už šitą mokymą, išplečiantį mūsų sampratą apie nuolankumą. Manoji valia tebus Tavoji valia. Amen.
-------------
Ačiū Violetai už šio mokymo įrašymą ir išrašymą, kad galėtų su juo susipažinti visi esantys mūsų Forume ir ne tik jame, o galbūt jį gavę per kitus mūsų dvasinius brolius ir seses, atspausdintą, kaip ir kitus padauginamus mokymus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-09-02 11:10:00