Urantija > Mokymai, paaiškinimai ir pasid... > Ryšys su Trejybe, kitomis dvas... > Begalinės Dvasios-Motinos-Sesė... >

Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas apie mūsų gyvą ryšį, 2009 09 26

Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės mokymas – atsakymas, perduotas Rojaus Trejybės šventovėje, 2009 09 26.
Violeta:
Mylima Rojaus Trejybe, anksčiau, kai girdėdavau sakant: “ Neprisirišk,” nesuprasdavau ką tai reiškia; tai prie ko gi ir kaip gi aš esu prisirišusi. Dabar jau suprantu, ką tai reiškia ir gyvenu tuo supratimu, ir prisirišti vis tiek noriu, bet trokštu prisirišti tik prie jūsų. Mylima Begaline Dvasia, paaiškink mums savuoju mokymu apie tuos mūsų prisirišimus, kai tėvai yra prisirišę prie savo vaikų, vaikai prie tėvų, kai esame prisirišę prie įvairiausių materialių daiktų, arba, kad ir prie popiežiaus, na, arba, kad ir prie tam tikrų būsenų.
Kadangi kamerą įjungiau po klausimo, tai pačių pradinių žodžių nėra.
Algimantas:
... garbinu iš širdies , atsivėrusia siela. Mano siela trokšta giedoti tau meilės himną, ir aš tą išreiškiu, šlovindamas tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylima BegalineDvasia-Motina-Sese, aš esu pasirengęs perduoti tavo mokymą mums visiems apie žmonių prisirišimą. Kas jis yra? Kodėl jis yra? Koks jis turi būti ar neturi būti?
Begalinė Dvasia-Motina-Sesė:
Mano mylimi vaikai, Aš iš tikrųjų noriu pasidžiaugti tuo, kad jūs šlovinate Mus, atsiverdami Mums visa savo sielos gelme, ir kaskart jūs patiriate didesnį sielos atsivėrimą. Jūs patiriate vis stipresnį ryšį su Mumis. Tai yra tas gyvasis ryšys, apie kurį dar neseniai jūs negalėjote ir pagalvoti, kad jis gali tapti jūsų materialiu, dvasiniu patyrimu dar esant jums materialiame žmogiškajame pavidale.
Jus mokė visą laiką puoselėti savo broliškąją ir materialią šeimą; puoselėti taip, kad tai yra materiali šeima – pagrindas visuomenės, valstybės pagrindas, vadinate ją ir pačia mažiausia valstybės ląstele. Jums visuomet buvo peršama mintis, kad tai, kas yra materialu, kas suteikia jums džiaugsmo, suteikia jums pasitenkinimą, reikia jums šito siekti. Ir tai, per kartų kartas, formavo tą prisirišimą, kurį dabartinė žmonija pavertė savo vergove; vergove įvairiems papročiams, vergove įvairioms ydoms, kurios yra iš jūsų, per kartų kartas, suteikto genetinio paveldėjimo, ir šitos ydos lygiai taip pat jus engia, spaudžia, ir tuo pačiu naikina jūsų tikrąjį aš, kadangi neleidžia jam atsiskleisti visa savo šviesos pilnatve.
Jūs turite atsigręžti į Mane, atsigręžti į Tėvą, atsigręžti į Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį, atsiverdami savo vidumi, kad patirtumėte, jog prisirišimų neegzistuoją jokių. Jūs net ir prie Mūsų negalite prisirišti, nes Mes nesame kokioje nors konkrečioje vietoje. Jūs esate su Mumis susaistyti ir esate Mūsų glėbyje, glostomi, maudomi Mūsų meilės vandenyne. Todėl kur ir kaip jūs bepasiverstumėte, kaip plaukdami vandenyje, jūs negalite pasakyti, kad jūs esate prisirišę prie vandens, nes jūs esate tame vandenyje.
Taip pat ir jums, kad būtų lengviau suvokti, jums yra pateikiamas jūsų materialiam protui suprantamas terminas – ryšys. Ryšys – tai kaip kažkoks saitas. Tačiau iš tikrųrjų net ir šito saito nėra.
Jūs tampate SUSILIEJĘ su Mumis, kada jus Mes taip pat mokome, kad galėtumėte lengviau suvokti, jūs esate MŪSŲ milžiniškoje upėje INTAKAS, SUSILIEJANTIS intako vandeniu. Srovę suteikiame MES. Suteikiame KRYPTĮ. Tačiau jūs šitoje milžiniškoje upėje tampate Mūsų tuo pačiu vandens tekėjimu, gyvuoju tekėjimu. Kur jūs galite pasakyti kur tas intako vanduo yra prisirišęs prie visos milžiniškos upės, kur nesimato krantų, vandenio? Tai yra SUSILIEJIMAS su Mumis.
Tačiau jūs negalite savo materialia kalba išreikšti TOKIŲ GYVŲ sampratų, kurias patiria jūsų siela, būdama atsivėrusi Mums. Dėl to jums yra tas materialus terminas, ryšio terminas, kad galėtumėte vieni kitiems nors kiek paaiškinti, kad kiti jus galėtų suprasti. Tačiau vis per gyvybingesnį ir gilesnį atsivėrimą Mums, jūs patys pamatysite, kad tos kalbos skurdžios išraiškos priemonės jus pačius stabdo, kad galėtumėte išreikšti jūsų pačių viltis, kaip jūs susiejate save su Mumis, kiekvienas asmeniškai, ir tarpusavyje vieni su kitais kaip į Mūsų dvasinę kūrinijos šeimą, ir šitas susiliejimas, kuriam trūksta apibūdinimo materialios kalbos išraiška, jus taip pat apriboja.
Kaip jūs galite kitam tą paaiškinti, kad jus suprastų?
Todėl tai, ką jūs vadinate prisirišimą prie daiktų materialiame pasaulyje, prie materialių žmonių, tai dar yra suprantamas žmonėms koks nors aiškinimas, kada jis tą gali palyginti savo materialiu patyrimu. Tačiau, kada pereinate prie dvasinių sąsajų su Mumis, tai ryšys yra per daug siaura apimtis. Jums reikia pradėti vartoti ne ryšio sampratą, bet SUSILIEJIMO su Mumis sampratą, kur galėtumėte patys, kiekvienas, pajausti. SUSILIEJIMAS neturi KRANTŲ, neturi GYLIO; gelmė yra neišmatuojama! Ir jūs, susilieję su Mumis, vis patiriate didesnį ir didesnį Mūsų pačių jums įliejamos meilės pojūtį. Juk ir vandenyne yra įvairių srovių: vienos turi šiltesnį vandens tekėjimą , kitos šaltesnį. Ir kada jūs su Mumis vis daugiau susiliejate, jūs pajuntate giluminius meilės protrūkius. Kuo gilesnis susiliejimas su Mumis, tuo galingesnė meilė užplūsta jus.
Ir tada jūs sugrįškite prie jūsų šito paties pateikto klausimo – prisirišimas prie daiktų. Ar neatrodo jums, kad tai yra per daug sekli samprata? Prisirišimas prie jūsų sūnaus ar dukters, prie jūsų vaiko, ar tai nėra per daug seklu jums, Mūsų gyviems vaikams, einantiems Mūsų keliu; ne ritualinių ir dogmatinių, sugalvotų žmonių, takeliais, bet Mūsų kūrinijos gyvuoju keliu? Tai ar tinka net pats pasakymas “kelias,“ kai yra visa kūrinija, visa TIKROVĖ? Kaip jūs galite apibūdinti, kad galėtų suprasti jūsų net ir morontinis protas šitą jūsų susiliejmą, kiekvieno asmeniškai, su Mumis?
Todėl mes jums ir sakome, jūsų kelias, bet KELIAS yra per daug PLATUS, kad sutilptų į žmogiškosios kalbos nusakomą žodį “kelias.“ Tai nėra šiaip kelias. TAI ESAM MES; Mes kūrinijoj esantys visur ir visada per visą amžinybę. Ir jūs, susiliedami su Mumis, jau išplečiate ir kelio sampratą; išplečiate iki TIKROVĖS ribų. Jūs, susiliedami su mumis, tampate TIKROVĖS DALIMI, pranokstančia patį kelią; jūsų dabartine samprata, kelią. Ir tuo pačiu jūs tampate AMŽINOSIOS TIKROVĖS amžinaja, gyvaja MŪSŲ dalele, kada jūs susiliejimu demonstruojate savo materialius darbus, išreikšdami Mus, nes pagal jūsų materialius darbus spręs jūsų sielos broliai apie Mus – APIE MUS – nes jūs nešate Mūsų šviesą. Jūs nešate Mūsų meilę, apie kurią jūs kalbate. Reiškia jūs atstovaujate Mūsų meilei, Mūsų šviesai.
Tai nėra ta atsakomybė, kuri jus prislėgtų tiek, kad jus žlugdytų. Ne. Jinai yra lengva; jinai – jus PAKELIANTI, STIPRINANTI. Bet jūs turėkite tai mintyje, net ir darydami klaidų, visuomet pagarbinkite Mus, pašlovinkite Mus. Tai šito trokštame Mes vardan JŪSŲ, kad jūsų stiprėtų ne tik sielos, bet ir DVASINIS PROTAS; stiprėtų jis tiek ...
Algimantas:
Eina tokie galingi virpesiai. Aš negaliu atlaikyti. Ašaros tiesiog teka. Per daug galingas mokymas. Aš negaliu jo užbaigti...
Ačiū tau, mylima Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš dar nesu pajėgus tęsti šitą mokymą, ką tu toliau sakai, nes man spaudžia, spaudžia, trykšta ašaros, nes per daug aukšti meilės virpesiai užplūsta mane. Ačiū tau. Tai man taip pat nepatirtas patyrimas. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
-------------------
Mokymo metu ėjo tokios galios ir tokio aukšto dažnio energijos virpesiai, o pabaigoje jie pasiekė tokį aukštą dažnį, prie kurio mano morontinis protas dar nebuvo įpratęs tiek, kad tai laikytų sau įprastu ir kasdieniu dalyku, todėl mano sielos reakcija buvo tokia, kad materialios smegenys reagavo materialiomis ašaromis ir visiškai užspaudė gerklę, jog nebegakėjau toliau tarti žodžių. Tačiau net ir be pačios pabaigos šis mokymas yra NUOSTABUS, siųlantis mums SUSILIETI su Rojaus Trejybės Asmenimis – Tėvu, Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, ir Begaline Dvasia-Motina Sese, o ne vien tik šiaip palaikyti GYVĄ ryšį, apie kurį mes jau seniai kalbame. O štai dabar mums sutiektas naujas, ir dar gilesnis, mūsų ir ryšio, ir kelio supratimas. Gyvenkime šituo mokymu vis ryžtingiau, ir kasdien.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2009-10-02 11:43