Tėvo mokymas, kodėl mes neturime tokios sąmonės, kad esame dvasios ir kokia mūsų gyvenimo prasmė dabar, 2010 12 19

Tėvo mokymas, kodėl mes neturime tokios sąmonės, kad esame dvasios ir kokia mūsų gyvenimo prasmė dabar, perteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje Kaune, 2010 12 19

Tėvo mokymas, suteiktas Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, Kaune, 2010 12 19

Algimantas:

Mylimas Tėve, aš esu pasirengęs perteikti savo lūpomis Tavo mokymą, atsakantį į Tavo dukros, sesės dvasioje, Laimos klausimus, kodėl mes neturime tokios sąmonės, kad esame dvasios, kokia mūsų gyvenimo šitame pasaulyje prasmė šiuo metu?

Tėvas:

Mano mylimieji vaikai, Aš šlovinu jus, kaip jūs šlovinate Mus.

Mes esame VIENA dvasioje, kada atsiveriate jūs Mums, ir per šitą gyvastį, per dvasinį gyvą komunijos ryšį, jūs, iš tikrųjų, susivienijate su Mumis. Niekas nepajėgus įsiterpti tarp kiekvieno iš jūsų ir Mūsų Trijų, nes Mes esame jūsų viduje per savo dalelę, savąją dvasią. Jūs gavote asmenybės dovaną, kuri yra dvasinė.
Amžinybė yra sukuriama, kaip gyvybės kategorija, dvasiniu pavidalu. Kūrinija yra materiali – visi pasauliai – net ir Rojus yra materialus, tiktai jų cheminiai junginiai yra nepanašūs į jūsų pasaulyje esančius.
Todėl jūs turite atskirti, gimę nuo pradžios materialiu pavidalu, kad NESATE tas materialus pavidalas.

Aš žaidžiu nuostabų žaidimą. Ką Aš tiesiogiai kuriu su savo Partneriais, Rojaus Trejybės kitais Dviem Nariais, jie iškart sukuriami tobulomis dvasiomis. Ir jie puikiai suvokia, kad jie yra dvasinės asmenybės ir turi visą amžinybę, kurią gavo iš Mūsų; ir reiškia nepaprastą dėkingumą Mums, šlovindami ir garbindami Mus, iš meilės; ne dėl to, kad Mums būtų reikalingas jų šlovinimas ir garbinimas, bet jų viduje TIEK yra Mūsų meilės, kad tas meilės spaudimas IŠSIVERŽIA į išorę, per Mūsų šlovinimą ir garbinimą, kaip jų pačių Šaltinį ir Sukūrėją. O Mes žaidžiame evoliucijos žaidimą.

Mes norime parodyti jums, kad net ir patys paprasčiausi materialūs tvariniai, mirtingieji, kurie turi pereiti per vadinamąjį materialios mirties reiškinį, kada kūnas išeikvoja visą gyvybinę energiją, kad ir jie gali pasiekti tą, iš tikrųjų, ištobulintos dvasios lygį amžinybėje ir stovėti Mūsų akivaizdoje, įgyvendinę savo likimą, kurį Mes jiems ir suteikėme, kad pasiektų Mus, savo Tėvus Rojuje.
Todėl, gimęs iš moters materialiu pavidalu, kūdikis negali augti be dvasingų tėvų, materialių tėvų, pagalbos, kad jis kuo anksčiau suvoktų, jog yra dvasia, o ne materialus pavidalas.
Tie, kurie yra paskutiniai, bus pirmieji.
Šitas vienas iš teiginio patvirtinimų, kad jūs dabar, gimdami, net ir tokioje daug kančių ir tamsos patyrusioje, ir dar tebepatiriančioje, planetoje, nušvisite, o jūs jau ir dabar esate nušvitę dvasine sąmone, ir jau suvokiate, kaip stinga tokio nušvitimo jūsų dvasios broliams ir sesėms, Mūsų kitiems, patiems mylimiausiems vaikams.
Tam jūs ir esate šitame pasaulyje, kad suteiktumėte jiems didesnę šviesą, kurią jau jūs atradote savyje ir patys jau žinote, kad JŪS ESATE DVASIOS. Štai jūs ir padėsite MUMS kelti jų sąmonės lygį, kad jie taip pat pažvelgtų į save, kaip į dvasią; dvasią, turinčią visą amžinybę.
Visa evoliucija, kurią Mes sumanėme, yra Mūsų meilės žaidimas; žaidimas, kad Mes galėtume kuo įvairiau pripildyti kūriniją veiklos, įvairių gyvybės rūšių, kategorijų, bet visos jos turi galimybę, net ir pačiame žemiausiame lygyje, nušvisti Mūsų dvasine šviesa ir kelti savo sąmonės lygį, kad pažintų savo vidų, ne tik materialią aplinką, bet savo vidų, kuris nėra matomas, bet juntamas, nes jis yra DVASIOS BRANDUOLYS.
Jeigu kūrinija būtų vien tiktai prasidedanti nuo Mūsų, kaip Kūrėjų centrinio energijos sukoncentravimo taško-centro, tai kūrinija labai daug ko netektų. Kūrinija – ji gieda šlovės himnus įvairiais pavidalais, įvairiu lygiu, ir jausdami, kad jie yra viena ir vientisa Mūsų dvasinė šeima, nesvarbu koks tai yra jų išorinis apvalkalas: ar materialus, kaip žmonių, ar morontinis, kaip sielų, ar dvasinis, jau dvasių. Tačiau dvasinis pavidalas – tai yra vis tiek toji pati asmenybė, kuri kelią pradėjo materialiu pavidalu, gimdama iš materialios motinos įsčių. Štai kodėl jūs turite prasmingą gyvenimą jau šitą pačią akimirką, nes jūs suvokiate, kokia yra praraja tarp jūsų ir kitų, dvasios brolių ir sesių, jūsų planetoje.
O kas gi jiems atneš šitą šviesą, jeigu ne jūs?
Jūs turėtumėte per atsivėrimą Mums prisipildyti gyvų meilės virpesių ir pakilti, pakilti aukščiau savo materialaus samprotavimo, pakilti į šviesos ir meilės lygį, kuris yra suteiktas Mūsų per Mūsų dvasią.
Todėl, pakildami į dvasinį lygį, net ir būdami materialiu pavidalu, jūs keičiate, net ir patys nepastebėdami, keičiate savo mąstyseną, keičiate savo įžvalgą, keičiate savo veiksmus, keičiate savo gyvenseną, ir tuo pačiu keičiate savo aplinką, tuo pačiu prisidėdami, kad ir kiti, kurie dar neina šituo keliu, galėtų greičiau savo sąmonę pakelti iki tokio lygio, kad pradėtų susimąstyti, jog jie yra taip pat dvasia potencijoje, bet dvasia. O kaip asmenybė – jau dabar yra aktualo išraiška – per garbinimą – dvasia, nes jūs susiliejate su Mumis, esančiais Rojuje.
Tas ryšys prieinamas tiktai dvasioms. O jūs pranokstate savo sąmonės lygį, kokį turi tie jūsų dvasios broliai ir sesės, nieko nesusimąstydami apie savo dvasios asmenybę.
Todėl jūsų gyvenimo prasmė šitame pasaulyje - nušvisti Jėzumi iš Nazareto, nušvisti jo šviesa, kurią jis gavo iš Mūsų – ir jūs gaunate tą pačią šviesą – ir dalintis šita šviesa su meile, iš meilės, ir meilėje su visais, kurie jos nuoširdžiai siekia, neprimetant jos per prievartą, nebrukant, bet išmintingai, pajuntant virpesiais, kuris jau ieško nuoširdžiai dvasios lygiu didesnės šviesos, negu jis šiandien mato, jaučia, ir patiria.

Aš jums neduodu tokių neįveikiamų viršukalnių. Jūsų pečiai yra parengti tai naštai, kurią Aš suteikiu. Jie šiek tiek turi pajusti naštos svorį, kad tvirtėtų, kaip ir sportininkai krūvį vis didina, kad tvirtėtų jų charakteris, tvirtėtų jų kūnas, ir dvasia. Todėl jūs turite taip pat atkreipti dėmesį, kad Mano našta visą laiką jums bus suteikiama sunkesnė, ir sunkesnė, bet visą laiką pagal jūsų subrandintus pečius, nes jūs jau dabar iš anksto paragaujate – akimirkomis – savo tikrosios dvasios išraiškos per atsivėrimą Mums, per tą gyvą ryšį su Mumis.
Nieko nebijokite. Neškite šviesą. Gyvenkite šviesa. Aš esu jūsų viduje. Visada. Visur.
Kreipkitės į Mane, ir jūs tvirtėsite savo dvasiniu charakteriu, ir dvasinė asmenybė vis daugiau atsiskleis, kaip yra sumanyta, kad atsiskleistų ir šitame pasaulyje. Tai yra jūsų prasmė.
Nėra specialių receptų, ką jūs turite daryti. Gyvenkite. Gyvenkite Manimi. Gyvenkite taip, kaip jūs jaučiate vedimą iš vidaus, kurį suteikia Manoji dvasia.
Jūsų gyvenimas yra, iš tikrųjų, Mūsų palaima, kada Mes matome, kaip jūs sunkiai įveikiate viršūkalnes, kiek jums kyla abejonių, nepasitikėjimo, ir jūs vis tiek siekiate šviesos; siekiate, krisdami ir keldamiesi, bet siekiate ir stiepiatės į šviesą, į Mus, esančius viduje.
Mes žavimės jūsų žingsniu. Mes šloviname jūsų žengimą. Ženkite drąsiai, ryžtingai, ir šitame kelyje gyvenkite kasdienį gyvenimą.
Jokių kitų receptų Aš jums negaliu suteikti.
Gyvenkite Manimi.

Algimantas:

Ačiū Tau, Tėve, už šitą mokymą, kuris suteikė tiek apmąstymų mums daug, daug peno, daugybę teiginių. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.

Nuoširdus ačiū Daliai už šito mokymo įrašą, o Violetai – už jo išsifravimą.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-29 11:26:15