Urantija > Mokymai, paaiškinimai ir pasid... > Reiškiniai kūrinijoje, mūsų pl... > Rojaus Trejybės Antrojo Asmens... >

Rojaus Trejybės Antrojo Asmens mokymas apie tai, kas dabar vyksta pasaulyje, 2008 08 18

Rojaus Trejybės Antrojo Asmens - Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Kūrinijos Brolio - mokymas apie tai, kas dabar vyksta pasaulyje, 2008 08 18

Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli, Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tavoji meilė ir dvasinė išmintis vysto žmoniją ir kelia visų tvarinių tarpusavio supratimą tavojoje meilėje ir teisingume. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.

Mano mylimas Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli, aš matau, kaip pasaulis grubėja, brutualėja, daugiau griebiasi prievartos, nors turėtų būti atvirkščiai, su kiekviena nugyventa diena jis turėtų labiau jausti tavo, Tėve, meilę savyje ir šviesą tarpusavio santykiuose tarp žmonių ir valstybių.
Aš suprantu, kad viskas priklauso nuo asmeninės laisvos valios panaudojimo ir kiekvieno gyvo ryšio su savyje atrastu Tėvu, tačiau, kodėl taip smunka žmogaus noras siekti šito paties šviesos ir gerbūvio kelio?
Dėl to mano yra bendras klausimas, kas vyksta pasaulyje dabar?

Amžinasis Sūnus:

Mano mylimas sūnau ir broli, kodėl tu matai pasaulio ateitį daug toliau negu absoliuti dauguma tavo sielos brolių? O gi todėl, kad nuolat bendrauji su Tėvu, o dabar pradėjai bendrauti ir su Manimi, o taip pat ir su Begaline Dvasia. Būtent šitoks tavo gyvas bendravimas su mumis ir pripildo tavo sielą tokių Tėvo meilės, Mano gailestingumo ir dvasingumo bei Begalinės Dvasios išminties ir veikimo virpesių, kad tu nebegali nei plaukti pasroviui dabartinėje aplinkoje, nei laukti kokio nors pagerėjimo dabartiniame pasaulyje, kur laisva valia yra nepažeidžiama. Todėl tik mūsų Trijų Rojaus Asmenybių dėka tu ir pradėjai pranašo kelią dabartiniu laiku, kada laukti nebegalima, aplinka yra tamsi ir negailestinga, nes nusisukusi nuo mūsų gyvo meilės ir šviesos kelio, kurį net dauguma urantų, kurie turi patį giliausią kūrinijos supratimo paveikslą, suvokia kaip tokį, kuris turi būti stebimas iš šalies ir kuriam pritarimo užtenka mintyse. Pritarimas mintyse būtinas, nes be jo negali būti jokio praktinio žingsnio, kad tą pritarimą įgyvendintumėte savo kasdieniame gyvenime.
Būtent vien tik gyvo ir glaudaus ryšio su Tėvu, o dabar ir su Manimi ir Begaline Dvasia, dėka tu ir galėjai žengti tokius realius praktinius žingsnius, kada net ir tavo bendraminčiai sielos broliai iš Urantijos grupės nusigręžė nuo tavęs, tu vis tiek likai savo gyvajame Tėvo meilės ir šviesos kelyje, kuris ir dabar iš tavęs reikalauja dar didesnių pastangų laikytis šito kelio, kad nebebūtų Urantijoje sėjama tokių iškraipymų, kokius sėjo ankstesnieji Jėzaus laikų apaštalai ir kurių žodžius tavo sielos broliai ir šiandien laiko tiesa ir šviesa, kurios nebegalima nei sustiprinti, nei ištiesinti, nes ji yra užantspauduota visiems laikams ir visoms kartoms.
Ar tu būtum išdrįsęs nuplėšti šitą antspaudą be gyvo ryšio su Tėvu ir be gyvo Jo mokymų pateikimo tau? Ar tu būtum išdrįsęs mesti iššūkį net Urantijos Knygos skaitytojams, kad ir ši knyga nėra visaapimanti jau šiandien, nes ir šiandien tu pareiški gavęs apreiškimą – mokymą iš Tėvo, kad jokio atleidimo iš Tėvo nėra, ir būti tiesiog negali, nes Tėvas visus, ir per visą amžinybę, vien tik myli, ir nieko daugiau daryti negali, kaip tik skleisti meilę vienodai, ir geram ir blogam Jo sūnui ar dukrai.
Tu žvelgi tolyn į priekį ir matai Urantiją tokią, kokia ji bus po daugelio kartų, ir dėl to tau skauda širdį, kad šiandieniniai tavo sielos broliai yra tokie dvasiškai akli ir nesuvokia, kokia yra pražūtis sėjama jų pačių mintimis ir darbais, ir kokie bus kartūs vaisiai subrendus jų derliui.
Ir šitie kartūs vaisiai bus kiekvienam, kuris NETURĖS GYVO DVASINIO RYŠIO SU TĖVU, nes tie vaisiai bus ne iš Tėvo, dėl to juos jie ir ragaus, ir jaus jų kartumą.
Tuo tarpu visi tie, kurie palaikys gyvą ir glaudų ryšį su Tėvu, atrastu savyje, tų vaisių kartumo nejaus nė trupučio, nes jie ragaus Tėvo meilės vaisių saldumą savo gyvu bendravimu su Tėvu, ir asmeniniu tarnavimu Tėvui, tarnaudami savo sielos broliams ir sesėms net ir tokios tamsios ir negailestingos aplinkos sąlygomis.
Tačiau net ir tokiomis negailestingomis materialiomis sąlygomis tokie Tėvo sūnūs, gimę iš dvasios, jaus palaimą, kad su Tėvu viskas yra įmanoma net ir tokioje tamsioje kartoje, ir siela jaus palaimą, kad ji sėja Tėvo meilės ir gyvybės sėklą ateities kartoms ir dėl to jaus Tėvo galingą vedimą iš vidaus, nes šį vedimą jaus per gyvą savo ryšį su Tėvu.

Kiek gi yra tokių mano vaikų ir brolių Urantijoje šiandien?

Apsidairykite kiekvienas aplink save – namuose, mokykloje, darbe, gatvėje – kiek šiandien jūs pastebite kasdien skleidžiančių Tėvo meilę ir šviesą ne vardan savojo intereso, bet vardan ATEINANČIŲ KARTŲ, IR NE TIK JŪSŲ ŠALIES, BET IR KITŲ ŠALIŲ, NET KURIŲ IR PAVADINIMŲ NEŽINOTE? Kiek šiandien yra tarp jūsų, kurie nuoširdžiai norite meilės ir tarpusavio supratimo tiems, kurie šiandien gyvena džiunglėse, bet lygiai taip pat jaučia savo stipresnių fiziniu pavidalu ir intelektu brolių išnaudojimą ir apgaulę? Kiek iš jūsų norite, kad jie būtų lygiai taip mylimi, kaip ir jūs norėtumėte, kad ir jus mylėtų?
Jeigu jūs atsiversite Tėvui visa savo siela, tada jums irgi siela kalbės tuos pačius Tėvo meilės žodžius meilės virpesiais, kad ir džiunglėse dabartiniai jūsų sielos broliai turėtų jausti irgi tik meilę ir tarpusavio darną ir nieko daugiau.
Bet iki to laukia dar labai ilgas ir sunkus kiekvieno iš jūsų sielos nušvitimo ir dvasinio vystymosi kelias.
Ir juo vis tiek teks nueiti. Dvasinė evoliucija pasklinda iš Manęs ir jos niekas nepajėgus sustabdyti per visą kūriniją. Todėl ir jūs turėsite vystytis dvasiniu atžvilgiu net ir taip, kaip tokiu šviesos keliu prieš du tūkstančius metų pasuko ir ėjo jūsų vyresnysis Sielos Brolis ir Mano Sūnus ir jaunesnysis Brolis jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu. Jūs šituo keliu jau einate, tik šito dar nesuvokiate, nes per daug dėmesio skiriate išoriniams matomiems reiškiniams ir įvykiams.
Šiandien jūs daug kalbate apie bet kokius įvykius, kurie patraukia jūsų dėmesį vien tik dėl televizijos ar spaudos pateikiamų pranešimų. Jeigu nebūtų interneto, televizijos, spaudos, jeigu jūs nieko nežinotumėte apie gausybę įvykių jūsų planetoje, tai jūsų dėmesys nebūtų atitraukiamas nuo Tėvo dvasios vedimo, jums perteikiamo iš vidaus. Deja, jūsų niekas nemokė iki šių dienų, dėl to jūs neturite ir įpratimo, pažvelgti į savo pačių vidų. Jūs buvote mokomi stebėti aplinką, analizuoti išorinius įvykius, tačiau niekas jūsų nemokė, kaip ir kur surasti aplinkos Šaltinį ir Centrą, esantį jūsų pačių viduje per Jo dalelės patalpinimą jūsų pačių prote. Todėl jums ir sunku žvelgti ten, kur nemato jūsų akys, ir visą dėmesį sutelkiate į ten, kur materialūs dalykai yra lengvai pastebimi ir įtakojami.
Štai dėl to jūs džiūgaujate, kad vyksta olimpinės žaidynės, net nesusimąstydami, kad jas jūs iškreipėte tiek, kad tapo svarbu ne jose dalyvauti ir bendrauti, bet nugalėti ir slėpti savo metodus, kurių dėka jūs pamynėte kitų orumą, kad akimirkai suspindėtumėte savo fiziniu pasireiškimu, kuris jums buvo suteiktas geriems darbams daryti ir Šlovinti Kūrėją, o ne didžiuotis prieš kitus savo asmeniniais pasiekimais.
Tai, kas dabar vyksta jūsų planetoje, galima pavadinti atsilikusio dvasinio mąstymo Mano sielos brolių ir Mano vaikų trumpalaikiu žaidimu, kuris su laiku vis tiek bus pakeistas į dvasinį brendimą ir šito dvasinio brendimo pritaikymą praktiniame gyvenime kasdieniu tarnavimu vienų kitiems. Ir tokį dvasinį brendimą tegalite pasiekti tik gyvai bendraudami su Tėvu, arba su Manimi, arba su Begaline Dvasia, nes tik mūsų dėka visa kūrinija tegali augti ir šviesėti. Be mūsų ji visa apdulkėtų kosminėmis dulkėmis, ir nustotų švytėti net ir saulė, kurios šviesos pakanka apšviesti visai jūsų planetai, ir ne tik jai. Ir tai yra mūsų dvasinio spindėjimo ir tarnavimo jums dėka.
Ir jūs užsikrečiate nuo mūsų tokia nuostabia dvasinės meilės ir tarnavimo liga, kuri vienintelė visoje kūrinijoje yra neišgydoma ir amžina, ir kuri vienintelė suteikia vis daugiau jėgų ir dvasinio ryžto nešti ir paskleisti ją kitiems, kad ir jie užsikrėstų ja ir taptų amžini ir visą laiką sveiki ir kuriantys drauge su mumis gėrio vaisius.
O dabar vėl atsigręžk ir pasižiūrėk, kiek iš visų Urantijos gyventojų patikės šitais Mano amžinos Tiesos ir Meilės žodžiais, kiek iš patikėjusių jais, pradės juos taikyti savo kasdieniame gyvenime, ir kiek patys pasišvęs tam, kad neštų juos kitiems ir šitaip taptų mūsų ambasadoriais ir apaštalais, perteikiančiais mūsų šviesą gyvu žodžiu, kurį daug lengviau supranta tavo sielos broliai negu jų pačių skaitomus tekstus.

Tokių atsidavusių visiškai vien tik mums yra tik saujelė. O kur kiti, ką veikia kiti? Kiti tai laiko nevykusiais ir dėmesio nevertais prasimanymais ir dėl to jie nesuka sau galvos dėl tokių dalykų iš viso.
Tai kaip gi gali pasaulis eiti šviesos keliu dabar tokiu žingsniu, kad jūs pajustumėte tokio žingsnio atspindį realioje aplinkoje. Šito pajausti jūs negalite, ir dar ilgai negalėsite. Turės praeiti ne viena karta, kol dangus pradės šviesėsi, kada dabar audros debesys dar tik renkasi virš jūsų galvų, o audra dar net neprasidėjo. Bet ji tikrai bus. Ir bus labai tragiška absoliučiai daugumai mano neatsivėrusių sūnų ir brolių.
Ir tokia bus jų sukeltos audros pasekmė. Tai bus jų sėtų savanaudiškumo ir savo ego išaukštinimo sėklų derliaus kartūs vaisiai. Ir juos jie ragaus.
Tai nebus Mano vaisiai. Tai nebus ir mano vaikų ir brolių sėtų sėklų derliaus vaisiai, jeigu jie sėjo Mano dvasinės šviesos ir Tėvo meilės ir Begalinės Dvasios išminties sėklas. Šitie mano vaikai ir broliai neša meilės saldžius vaisius, kuriuos jie ragaus patys, nes jų saldumą galima patirti tiktai atsivėrus Tėvui, per gyvą ryšį su Juo palaimos akimirką, kuri pavirsta palaimingu gyvenimu kasdienybėje.
Kadangi tokių mano vaikų ir brolių yra dar labai nedaug, tai ir jų vaisių derlius bus labai nedidelis.
Jeigu į deguto statinę įdėsite šaukštą medaus, tai deguto statinė nepavirs saldaus medaus statine. Tačiau vis tik joje jau bus šaukštas medaus. Dar daugiau, tam, kuris tą šaukštą medaus įdėjo į deguto statinę, toji statinė deguto jau nebėra deguto statinė, nes jis gyvena ir ragauja medaus skonį ir gyvena medaus skoniu. Todėl ir jo šaukštas medaus ir yra tikrasis skonis, kurį jis ragauja net ir visoje deguto statinėje, nes šituo medaus šaukštu jį maitina Tėvas per gyvą ryšį, dėl to tokiam Jo vaikui deguto skonis ir nepatenka, nors visa statinė pilna deguto.
Štai kokią galią suteikia Tėvo gyvas ryšys Jo sūnaus atsivėrusiai sielai, kad toks sūnus net ir deguto statinėje maitinasi medumi tiesiai iš Tėvo.
Ir tik tas, kuris paragauja Tėvo medaus, pradeda suvokti savuoju patyrimu, kad nėra gardesnio valgio už Tėvo meilės medų. Ir tik tada dingsta bet kokios olimpinės žaidynės vardan pinigų ir savęs išaukštinimo, dingsta bet koks sportas, kaip verslas dėl pelno ir savęs išaukštinimo, išnyksta kariniai konfliktai dėl savanaudiškumo ir godumo pinigams ir valdžiai.
IR TADA GIMSTA VISAPUSĖ MEILĖ, JAUČIAMA IŠ TĖVO KIEKVIENOJE ATSIVĖRUSIOJE JAM SIELOJE, IR TOKIA ATSIVĖRUSI SIELA NUSTOJA IŠNAUDOTI SAVO SIELOS BROLIUS IR DŽIUGLĖSE IR MATERIALIAI IŠVYSTYTOSE VALSTYBĖSE, NUSTOJA JUOS APGAUDINĖTI IR SIŲSTI UŽKARIAUTI KITŲ KRAŠTŲ ŽEMIŲ AR RINKŲ, O IMA KURTI BENDRADARBIAVIMO APLINKĄ SAVITARPIO MEILĖS IR SUPRATIMO PATYRIMO PASIREIŠKIMU.
Kol šitokio ryšio kiekvienas iš jūsų neužmegsite tiek, kad jūsų susidarytų daug didesnė dauguma už nusisukusius nuo Mūsų, už išpažįstančius tik dogmas, už atliekančius tik ritualus, kurie yra negyvi ir kaip grandinės veržia jūsų gyvą siela, kad ji neištrūksta iš narvelio į laisvę, tol kariniai susirėmimai bus neišvengiami, ir jie aprims tik neilgiems laikotarpiams, kol po sukrėtimų vėl jūsų kūnas apaugs patogumo riebalais ir jūs vėl norėsite viešpatauti kitų atžvilgiu, net ir taip, kaip iki ankstesnių sukrėtimų.
Tačiau tam Mes jus ir panaudojame, kad skaitytumėte šituos dvasinius apreiškimus ir taikytumėte juos savo kasdieniame gyvenime, kad patys patirtumėte Tėvo vedimą ir dalintumėtės savo patyrimais su Tėvu su kitais savo sielos broliais, kad ir jie pradėtų susimąstyti, jog ir nuo jų asmeninio šviesos skleidimo priklauso ir visos kūrinijos šviesos atspalvis, nuspalvintas jūsų asmeninės šviesos atspalviu, kuris niekur niekada neišnyks iš visos kūrinijos šviesos gamos.
Niekada nieko nebijokite šviesti savo meilės ir gėrio veiksmais. Visada mes esame su jumis ir jūsų viduje ir dėl to visą laiką jus drąsiname, kad šviestumėte visai kūrinijai, o tuo pačiu ir sau.
-------------------
Ačiū tau mylimas Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli už tavo tokį nuostabų mokymą, kuris ir stiprina ir drąsiną nieko nebijoti ir tarnauti visur ir visada.

Mielieji, tegu šitoji šviesa leidžia ir jums įgyti daugiau ryžto, nes viskas pasaulyje nesusitvarkys be mūsų asmeninio indėlio. O kad jį įneštume, turime jį įnešti ir drąsiau, ir ryžtingiau, net jeigu protas ir bijo žengti pirmyn į šviesą.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

2008 08 18
16. 20