Tėvo dvasia, Minties Derintojas, apie atkaklumą ir užsispyrimą

Mielieji, Forume kartais pasitaiko tokių sielos brolių, kurie būna ne atkaklūs, bet užsispyrę. Ir mes tą matom. Bet labai dažnai toji riba tarp atkaklumo ir užsispyrimo nusitrina, kad galime susipainioti, kada žmogus būna atkaklus, o kada užsispyręs.

Dėl to šiandien, šeštadienį, 2006 01 28, pagarbinęs mūsų visų mylimą Tėvą, paprašiau savo Minties Derintoją, Tėvo dvasios, paaiškinti šį skirtumą.

***

Mano mylimas sūnau, atkaklumas yra sielos augimo išraiškos savybė. Užsispyrimas yra sustingdyto momento pavertimas VISA suvokta ir suvokiama TIESA.
Tik jūsų akys mato labai mažą tikrovės dalelę. Ir jūs darote milžinišką klaidą, kada matomą tikrovę pavadinate visa. Matoma tikrovė, jūsų pojūčiams, sudaro tik labai menką dalelę Manosios tikrovės. Ir tik per gyvą ryšį su Manimi jau dabar galite ragauti ir mėgautis Manosios tikrovės tąja milžiniška nematoma dalimi, nes šis patyrimas leidžia jums suvokti, kad toji tikrovės dalis yra tikra, reali, ir gyva. Ir tik patyrimas leis jums tą tikrovės dalį pažinti realiai. Ir čia viskas priklauso nuo jūsų atkaklumo, nuo jūsų AUGIMO, o ne nuo UŽSISPYRIMO neigti, kad jūs galite patirti ir nematomą, šiandien ir jums, kūrinijos dalį.
Jeigu tikintis į Mane Mano vaikas pripažįsta, kad Aš esu visa kūrinija, ir jeigu jis neigia, kad Mano kūrinijos jo pažinimas plečiasi, tada toks Mano vaikas yra užsispyręs ir nemąstantis. Jis nenori Manęs atrasti ir patirti tokio, kokio dar napatyrė. Aš jam neįdomus jo asmeninio tyrinėjimo objektas ir visiškai nepatiriamas, kaip naujai ir naujai atsiskleidžiantis mylintis Tėvas.

Toks Mano vaikas labai nuskriaudžia save, stabdo savo gyvo ryšio su Manimi užmezgimą, nes Manimi nepasitiki, o pasitiki parašytu žodžiu, kad ir labai gražiu. Bet Aš esu aukščiau ir to Žodžio, nes esu Pirmasis Šaltinis ir Centras. Be Manęs neegzistuotų joks žodis. Dėl to ieškokite su Manimi GYVOJO ryšio.

Jeigu gyvojo ryšio su Manimi ieškosite, būtinai jį surasite. Tai yra jūsų atkaklumo rodiklis. Kuo atkakliau siekiate šito gyvojo ryšio su Manimi, tuo saldesnis pats ryšys. Ir kuo atkakliau šitokį ryšį atstumiate, vien tik negyvų raštų žodžių ieškojimu, tuo jūsų atkaklumas virsta užsispyrimu.

Užsispyrimas yra ne kas kita, kaip tvarinio nenuilstantis valios siekis to, kas nebeveda tolyn į priekį. Tai tokios didžiulės pastangos, kurios po truputį ima tvarinį izoliuoti nuo Manęs ir palaipsniui jį tolina nuo kitų sielos brolių ir seserų, ieškančių Manęs, gyvo, savo viduje. Dėl to užsispyręs žmogus siekia tik vieno - primesti savo sampratą net ir tam, kuris iš tokios sampratos jau išsilaisvino apkabinęs aukštesnį siekį.

Atkaklumas yra ugdantis ir nuolatinis siekis pažinti daugiau negu pažinta iki šiol tiek dvasiniame gyvenime, tiek materialioje visatoje.
Atkaklumas glūdina aštrius charakterio kampus per gilesnį gyvą bendravimą su Manimi ir savo sielos broliais ir seserimis, bet niekada nelaužo kito tvarinio laisvos valios.
Atkaklumas yra SAVOJO charakterio savybė keičiant SAVĄJĮ charakterį į Manąjį, užsispyrimas yra siekis keisti KITO charakterį nesuvokiant SAVOJO charakterio nei savybių, nei jo pasireiškimo konkrečiose situacijose, kurios pranoksta to tvarinio pasirengimo lygį.

Klausimas: Mylimas Tėve, ar atkaklumas gali pavirsti į užsispyrimą, o užsispyrimas į atkaklumą?

***

Ir viena ir kita gali pasikeisti iš vieno į kitą. Aš jums suteikiau laisvą valią. Aš jums neliepiu nieko. Aš nesu užsispyręs. Aš tik jus visus ir kiekvieną kviečiu ir raginu atsigręžti į Mane. Ir tik su Manimi jūs būsite atkaklūs, bet ne užsispyrę. O nutraukę ryšį su Manimi, jūs greitai pavirsite užsispyrėliais. Atkaklumas turi nuostabią savybę, dar daugiau gręžtis į Mane, kad dar labiau būtų atkaklus charakteris darant gerus darbus Man.

Ir visiškai kitoks yra užsispyrimo veikimo principas - tai savojo ego didžiulis noras laikyti ne tik savo proto nelaisvėje, bet taip pat į šitą nelaisvę paimti ir kito protą.
Ir tik Manoji gyvoji meilė užsispyrimą perlydo į atkaklumą. Ir tai, kas atrodė dar visai neseniai svarbu, ima nublankti, kad praeina bet koks noras ką nors įtikinėti ir įrodinėti. Ateina suvokimas, kad esi atsakingas tik už SAVOSIOS valios panaudojimą Manosios valios vykdymui ar nevykdymui. O Manosios valios užsispyrėlis ilgai vykdyti negali, nes jam Manoji valia tampa per sunki našta, nes ji veda į augimą, į tai, kas dar nepatirta, į tai, ką dar reikia pažinti atkaklių pastangų dėka. Ir kas tam tvariniui baisiausia, paneigti tai, ką taip užsispyrusiai tas pats tvarinys teigė.

Atkaklumas visada yra judėjime. Užsispyrimas visada yra trypčiojime. Atkaklumas suteikia ryžto, nes pasiekus vieną naują kalno viršūnę, pamatai kitą, bet jau ankstesnis patyrimas, įveikiant pirmąją viršūnę, suteikia didesnį pasitikėjimą ir Manimi, nes žengdamas į pirmąją viršūkalnę irgi žengei į tai, kas nauja ir neištyrinėta, bet vis tiek atkakliai žengei ir ją pasiekiai, o taip pat sutiekia ir didesnį pasitikėjimą ir savimi, nes jau patyrei, kad su Manimi net ir nepatirtas etapas, neištirta viršūnė, pasiduoda. Todėl dar atkaklesnių pastangų dėka kopi į naują viršūkalnę savuoju kopimo greičiu.

Užsispyrimas gali duoti teigiamą impulsą tik tokiai sielai, kuri gali žengti savo keliu, kada eina viena ir nemato, kur ir kiek nuėjo kiti. Tada toji siela, būdama be savo bičiulių, auga savo pačios tyrinėjimo ir žengimo dėka. Ir ji mokosi iš tokio žengimo priklausomai nuo aplinkybių. Bet vos tik sutinka kitą sielą, einančią tuo pačiu keliu, jeigu ji mėgins kitą sielą versti sukti jos keliu, taip po truputį toks užsispyrimas pradės šitą sielą stabdyti.

Užsispyrimas yra toji juoda dėmė, kuri ima užkloti net ir skaisčią sielą tuo metu, kada norisi ne pačiai augti, bet mėginti kitus nukreipti savojo ego supratimo keliu.
Užsispyrimas tai tas pats, jeigu jūsų plaučiuose ima stigti deguonies, o jūs vis tiek mėginate žingsniuoti, vietoje to, kad atkakliai siektumėte nustatyti deguonies trūkumo priežastį ir ją pašalinti, kad galėtų normaliai įkvėpti oro visi plaučiai ir atsigauti visas kūnas.

Mylimas Tėve, kaip mums pajusti, kada mes esame atkaklūs, o kada užsispyrę?

***

Mano mylimas sūnau, kiekvienam tą sako siela. Tik ji vienintelė gali pasakyti, kada atkaklumas ima virsti užsispyrimu, o kada užsispyrimas virsta atkaklumu. Atkaklumas niekada nevargina, nes jis yra MANOJI savybė, kurią tvarinys įgauna per Mano meilę. Ir to tvarinio siela džiaugiasi. Ji yra minkšta, mylinti, ir gailestinga, bet tuo pačiu atkakliai nešanti didesnę šviesą už tą, kokią iki šiol žinojo tos sielos aplinka. Ir toks atkaklus Manosios valios vykdymas suteikia dar didesnį ryžtą nešti šią šviesą tai aplinkai, kuri jos yra išsiilgusi, kuri yra pasirengusi jai atsiverti.

Užsispyrimas yra atkaklumą naikinantis ir žudantis pakaitalas, kada tvirtinama, kad ne šviesa yra svarbi, bet tos šviesos samprata, kokią nori pateikti toji siela, nors aplinkai toji samprata JAU nebepriimtina arba DAR nepriimtina. Ir nepaisant jokių aplinkybių mėginama lygiai vienais ir tais pačiais būdais įtvirtinti savo sampratą.

Tai negyvas ir atbaidantis šviesos skleidimo metodas, kuris daugelį gali atstumti ir nuo pačios šviesos ieškojimo.
Štai dėl to ir reikalingas gyvasis ryšys su gyvuoju MANIMI, kad jaustumėte Mano vedimą, kaip gi šviesą nešti ne užsispyrus, bet atkakliai. Ir tada pamatysite, kad ne raštas jus veda, bet vedu Aš. Ir tada imsite remtis ne raštu, bet gyvuoju Manimi per savo ryšį su Manimi. Ir mes drauge būsime gyvi liudininkai, kad viskas auga, viskas keičiasi, viskas įgauna naujų gyvybės virpesių, ir tie virpesiai veda link Manęs per atkaklų žengimą be užsispyrimo.

------------
Mielieji, nuoširdžiai pamąstę, mes galime, kiekvienas, pamėginti įvertinti savo žingsnius, kaip elgiamės - atkakliai ar užsispyrusiai.
O tarp visų tokių svarstymų galime įvertinti iš mūsų aplinką, kaip elgiasi ji. Tik neužmirškite vieno dalyko, esminio dalyko, jeigu vertinate, tai vertinkite atsistoję į tų, kuriuos vertinate, padėtį. Ir dar, vertinti, tai ne teisti. Vertinti, tai geriau pažinti tą pačią aplinką ir save joje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2006-01-28 16:02