Papasakosiu istoriją. Karta paprastas žmogus klausė vieno į žemę įsikūnijusio pusdievio, kuris turėjo labai gerą atmintį
- kaip tu taip gerai viską prisimeni? ir aš norėčiau turėti tokią atmintį.
Tuomet pusdievis uždavė kelis klausimus:
- ar tu prisimeni ką veikei lygiai tą pačia dieną prieš metus?
- Ne, neprisimenu.
- ar prisimeni, savo brolio vestuves ir ką veikei tą dieną?
- O taip! prisimenu, kuo puikiausiai. Daug ką iš tos dienos galėčiau papasakoti.
Tuomet pusdievis atsakė:
- Mes visi prisimename tai kas mums svarbu. Man šiuo atveju - kiekviena gyvenimo akimirka buvo, yra ir bus svarbi.

Todėl, bendrai dienoje manau galime pripažinti kad prisimename tai kas mums buvo svarbaus. O apie ką galvojome jog "ai, kam tai rūpi.. šitas dalykas visai nesvarbus" tai ir neprisiminsime.

Tai kad gyvenime kažkas gali būti nesvarbaus, manau tokią idėją tiesiog nukopijuojame nuo kitų žmonių. Informacijos kiekiai didžiuliai - todėl atrodytų reikia žvelgiant į tikrovę vertinti ir atsirinkti kas svarbu, o kas ne - nes kitaip atrodo kad netilps. Bet jeigu mes žvelgtume į kūriniją, taip jog viskas kiekvienoje akimirkoje yra svarbu ir nėra svarbių ir nesvarbių dalykų prisiminimo prasme, tuomet tereikėtų turėti iš anksto apibrėžtus principus kaip tą informaciją mes turėtume rūšiuoti.

Esu skaitęs kaip Tibeto vienuoliai yra išsitreniravę įsivaizduoti mintyse didžiulį kambarį kuriame yra daugybė stalčių ir kai jie skaito kokius nors tekstus, jie mintyse įsivaizduoja kaip padeda tuos tekstus į konkretų stalčių. Tada kai prireikia kokios nors informacijos prisiminti - jie sugeba atgaminti į kokį stalčių padėjo reikalingą informaciją ir kokia ji yra.

Iš Bashar (Darryl Anka) teko girdėti koncepciją - kad laikas tėra idėja, kaip paranki iliuzija, kada yra tik vienas dabarties momentas. Tai patvirtina ir tai kad - visi praeities įrodymai yra tik dabartyje ;-) Tai jis teigia, kad atmintis-prisiminimai yra sukuriami kiekviename dabarties momente. Kad kiekviename atskirame dabarties momente - pats žmogus yra visiškai kitas atskiras žmogus. Tai iliustruoja toks pavyzdys:

Paimkime mėlyną kubą su 6 mėlynom kraštinėmis. Nudažykime vieną kraštinę raudonai. Kaip žvelgsime į tokį kubą? Yra du būdai:
1. Tai yra mėlynas kubas su viena raudona kraštine.
2. Tai yra kubas su 5 mėlynom ir viena raudona kraštine.
Pirmu atveju mes įteigiame jog kubas turėjo praeitį, bet iš esmės mėlynas kubas ir naujasis kubas - YRA DU SKIRTINGI KUBAI. Todėl žmogus, kiekvieną akimirką yra visiškai kitas žmogus.

Esu pagalvojęs jeigu žmonės turėtų vien tik gerą atmintį, jiems nieko nereikėtų užsirašinėti, ir dalinimasis informacija būtų ne toks laisvas ir lengvai prieinamas. Kai žmonės neturi tobulos atminties tada jie yra linkę užrašinėti informaciją.. o užrašyta informacija tada gali lengviau sklisti tarp daugybės žmonių.