Man dažniausiai tenka sudalyvauti sekmadieniais, net nežinau kelintais metais tai prasidėjo, galbūt prieš kokius keturis ar tris metus. Dabartinė susitikimų vieta Jogos Centre jauki, tik galbūt priklausomai nuo to kokioje miesto dalyje gyvenama, atvykti iki ten gali užtrukti ir ilgiau.

Kaip pasakoju kitiems, tai yra pirmiausia Trejybės garbinimo susitikimai - kas savotiškai yra mūsų pareiga ir mūsų pačių keitimosi katalizatorius. Vėliau, daug duoda ir įkvepia darbams bei labiau suderintoms mintims - perduodami Rojaus Tėvų, ar kitų dvasinių asmenybių mokymai per kurį nors iš dalyvių, kuris bendrauja su tokiomis dvasinėmis asmenybėmis. Paprastai tie mokymai nėra įrašinėjami, savo vibracijomis jaučiasi tuo kuo galima būtų sekti.. ir vadovautis gyvenime.

Vėliau galima būtų išskirti maldas už kitų gerovę - kurių metu atsiveriama savimi tokioms vertybėms, kad vis labiau džiaugiamasi kitų gerove, atsisakant kokio nors svetimumo su aplinkiniais, bet puoselėjant tai kas gera visiems. Taip pat daug gero duoda bendravimas pasidalinant suvokimais ir patyrimais, kada tai yra sąmoningoje sampratų sistemoje ir ilgesnio patyrimo sąveikoje esantys dalykai, o ne emocingi save sureikšminantys propagavimai negirdint tyliausių susitikimo dalyvių. Manau vienas svarbiausių dalykų susitikimuose - išgirsti tuos kurie kalba mažiausiai, nes dažniausiai tie žmonės turi daugiausia klausimų ir netikrumo. Su jais pasidalinus savo supratimu, būtent jiems rūpimais klausimais padaromas didelis pastūmėjimas į priekį.

Laisvanoriškai ir nelabai planuotai, gali būti perteikiami įvairūs pačių turimi mokymai, skaitomi knygų ar kitokių šaltinių tekstai. Man pačiam prieš garbinimą nesinori valgyti, ar gerti ko nors kitko nei vandens, tam kad savotiškai neapsikrautų organizmas. O po dvasinių praktikų paprastai yra atsineštų užkandžių, šiltos arbatos kuri geriama.

Atkreipsiu dėmesį, kad kėdės susitikimo metu sustatytos ratu, kur kiekvienam patogiau bendrauti su kiekvienu, nėra kažkokio atskyrimo pailga forma (kur vienas galas nebegirdėtų kito), ar nukreipta į vieną pusę (kur vienas ar dalis žmonių būtų priešais daugumą kitų). Susitikimo laikas trunka įvairiai, galbūt nuo valandos su puse iki maksimaliai dviejų su puse, bet dažnai taip užsitęsia dėl to kad būta daugiau žmonių dalyvavusių garbinime, todėl ir garbinimas trunka ilgiau, galbūt ir maldų išsakyta daugiau, o po visko daug pasidalinimų ir bendravimo. Nėra kokių nors apribojimų, kad reikėtų kažkam sėdėti ir laukti kokios nors pabaigos, kas nori bet kada gali išeiti, ar nueiti iki vonios kambario, ar atsiliepti į svarbų skambutį. Kiekvienam pagal jo tuo metu suvokiamus prioritetus. Aišku prie susirinkusios grupės triukšmauti stengiamasi kuo minimaliau.

Tokių susitikimų metu randami atsakymai į kylančius klausimus gyvenime, pasikeičia požiūris ir nusiteikimas į savaitės ir kasdienius darbus. Susipažįstama su naujais žmonėmis. Pasidalinama tuo kas naujo patirta, sužinota, kas aktualu dalyviams, svarstomi kylantys klausimai. Kol kas tiek.