19. Rojaus Trejybė

Jūs esate girdėję pasakymus bažnyčioje, ar skaitant jūsų vadinamuosius šventuosius raštus, jog yra Šventoji Trejybė. Ir jai priskiriamas esu aš. Aš noriu jums iš karto pasakyti, kad aš, jums žinomas kaip Jėzus iš Nazareto, nepriklausau Rojaus Trejybei tokiu būdu, kad būčiau jos narys. Kada jūs sakote Dievo Tėvo, Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, tai minty turite sūnų mano asmenyje. Aš nesu tas Sūnus iš Rojaus Trejybės.

Jūs ką tik perskaitėte mano paaiškinimą apie Tris Šaltinius ir Centrus. Būtent JIE sudaro Rojaus Trejybę. Jūs mane supainiojote su tuo tikrai vieninteliu Dievo Sūnumi, kurį yra sukūręs tiesiogiai, ir vienas pats, Dievas Tėvas. Ir jo vardas gali skirtis, nes įvairiose kūrinijos vietose šie Trys Šaltiniai ir Centrai vadinami įvairiai. Ir vienas iš vardų, kuriuo yra vadinamas Antrasis Šaltinis ir Centras yra Amžinasis Sūnus. Dar Jis yra vadinamas tokiu vardu, kuris reiškia ne tik Dievo Sūnų, bet ir Dievą Sūnų.

Kad jums būtų nors šiek tiek aiškiau, dabar aš jums pateiksiu nedidelį paaiškinimą apie Rojaus Trejybę, kas ji yra, kad daugiau manęs nebesupainiotume su Amžinuoju Sūnumi ir nelaikytumėte manęs Rojaus Trejybės Antruoju Asmeniu, nors su Juo aš esu labai artimai susijęs. Ir apie šį ryšį jums pasakysiu šiek tiek vėliau.

Kada veikia Pirmasis Šaltinis ir Centras, kaip Visuotinis Tėvas, Antrasis Šaltinis ir Centras, kaip Amžinasis Sūnus, ir Trečiasis Šaltinis ir Centras, kaip Begalinė Dvasia, ir veikia bendrai, kaip kolektyvas, tada Jie veikia kaip Rojaus Trejybė. Tai lygiai tokia pati minimali šeima, kaip ir jūsų pasaulyje.

Ir jūsų šeimas minimaliai gali sudaryti trys asmenys: tėvas, motina, ir vaikas. Ir jeigu šita šeima yra mylinti, tai kiekvienas jos narys su meile išklausys vienas kitą, o tada nuspręs, ką ir kaip daryti. Visi šeimos nariai išsakys savo nuomones, tarkim, kaip praleisti atostogas, kurios gali būti dar negreitai. Tačiau jas kiekvienas nori praleisti turiningai, prasmingai, gal pakeliauti, gal prie jūros, gal prie ežero, gal kaime. Kiekvienas turi savo norų ir tikslų. Atostogoms reikalingi pinigai, atitinkama apranga, dar ir teorinių žinių, ką ir kur ketina veikti.
Ir štai tuomet visa šeima susėda kurį vakarą prie bendro stalo ir su meile ir nuoširdžiai išsako savo planus, ko kas norėtų per atostogas. O tada visi ima svarstyti, kieno ketinimai ir planai yra tokie, kuriuos ir reikėtų įgyvendinti visiems drauge. Gimsta bendras sutarimas ir priimamas vienas sprendimas. Ir tuomet, kiekvienas šeimos narys siekia įnešti savo indėlį, kiekvienas pagal savo supratimą, į kuo tinkamesnį priimto sprendimo įgyvendinimą: vienas, ar visi, pasirūpina pinigais, kitas savo organizaciniais sugebėjimais perengia, tarkim, kur ir kada gali keliauti, kur apsistoti nakvynei, kiek tai kainuos, ką galės pamatyti kelionės metu, kaip paskirstyti kelionės biudžetą, ir panašiai. Kiekvienas mėgina vykdyti šeimos priimtą sprendimą, nors jis vienas nėra toji šeima. Bet net ir vienas, jis turi savo ryšį, savo santykį su visa šeima. Jis, galbūt, norėjo kitokio atostogų praleidimo plano, tačiau dabar jis pritaria tam, kas buvo pasirinkta, nes taip buvo nuspręsta visos šeimos. Jo santykis su šeima, kaip su mažiausiu žmonių junginiu ar dariniu, yra pagrįstas meile. Dėl to jis prisideda prie bendro šeimos sprendimo su noru ir užsidegimu. Kitais metais, galbūt, šeima pritars jo planui. Tada kiti šeimos nariai prisidės prie jo įgyvendinimo irgi su noru, kaip tą dabar daro jis.

Taip yra mylinčioje šeimoje. Jeigu šeimoje meilės trūksta, tuomet bendri sprendimai nėra taip lengvai pasiekiami. Ir daug sunkiau paklūstama tokių sprendimų vykdymui. Dėl to kiekvienas narys turi savo asmeninį ryšį su visa savo šeima. Jis gali būti grindžiamas meile vienam šeimos nariui, o šaltumu kitam šeimos nariui, o galbūt vienoda meile visiems šeimos nariams, arba net kam nors neapykanta.
Taigi, kiekvienas šeimos narys turi savo nuostatas savo šeimos, tiek kaip visumos, tiek ir jos atskirų narių atžvilgiu.