2. Havonos sandara

(154.3) 14:2.1 Dvasinės būtybės negyvena dangiškųjų kūnų erdvėje; jos negyvena eteriniuose pasauliuose; jos gyvena materialios prigimties realiose sferose, pasauliuose lygiai tokiuose pat realiuose, kaip ir tie pasauliai, kuriuose gyvena mirtingieji. Havonos pasauliai yra realūs ir tikri, nors jų tikroji medžiaga skiriasi nuo septynių supervisatų planetų materialios organizacijos.

(154.4) 14:2.2 Havonos fizinės realybės išreiškia tokią energijų organizavimo tvarką, kuri radikaliai skiriasi nuo bet kokios energijų organizavimo tvarkos, vyraujančios erdvės evoliucinėse visatose. Havonos energijos yra trigubos; supervisatos energijos-materijos vienetai savyje talpina dvigubą energijos įkrovą, nors viena energijos forma egzistuoja neigiamoje ir teigiamoje fazėse. Centrinės visatos kūrinys yra trigubas (Trejybė); vietinės visatos kūrinys (tiesiogiai) yra dvigubas, Sūnaus Kūrėjo ir Kuriančiosios Dvasios.

(154.5) 14:2.3 Havonos materiją sudaro tiksliai vieno tūkstančio bazinių cheminių elementų organizacija ir Havonos septynių energijos formų subalansuotas veikimas. Kiekviena iš šitų septynių bazinių energijų demonstruoja sužadinimo septynias fazes taip, kad Havonos vietiniai gyventojai reaguoja į keturiasdešimt devynis skirtingus pojūčio jaudiklius. Kitais žodžiais sakant, žvelgiant grynai fiziniu požiūriu, centrinės visatos vietiniai gyventojai turi keturiasdešimt devynias specializuotas jutimo formas. Morontinių pojūčių yra septyniasdešimt, o reaguojančių aukštesniųjų dvasinių kategorijų reakcija skirtingų tipų būtybėse svyruoja nuo septyniasdešimties iki dviejų šimtų dešimties.

(154.6) 14:2.4 Urantai nematytų nė vienos iš centrinės visatos fizinių būtybių. Taip pat ir tų tolimųjų pasaulių nė vienas iš fizinių jaudiklių nesužadintų jokios reakcijos jūsų grubiuose jutiminiuose organuose. Jeigu Urantijos mirtingąjį būtų galima nugabenti į Havoną, tai jis ten būtų kurčias, aklas, ir visiškai nepatirtų jokių kitų jutiminių reakcijų; jis galėtų veikti tiktai kaip apribota savimoninga būtybė, neturinti jokių aplinkos jaudiklių ir jokių reakcijų į juos.

(154.7) 14:2.5 Centriniame kūrinyje vyksta daugybė fizinių reiškinių ir dvasinių reakcijų, kurios yra visiškai nežinomos tokiuose pasauliuose, kaip Urantija. Trigubo kūrinio bazinė organizacija yra visiškai nepanaši į laiko ir erdvės sukurtų visatų dvigubos sandaros bazinę organizaciją.

(154.8) 14:2.6 Visi natūralūs dėsniai yra suderinti tokiu pagrindu, kuris visiškai skiriasi nuo besivystančių kūrinių dvigubos sandaros. Ištisa centrinė visata yra organizuota sutinkamai su tobulos ir simetrinės kontrolės triguba sistema. Per visą Rojaus-Havonos sistemą yra išlaikyta tobula pusiausvyra tarp visų kosminių realybių ir visų dvasinių jėgų. Rojus, su materialaus kūrinio absoliučiu grybšniu, tobulai reguliuoja ir palaiko šitos centrinės visatos fizines energijas; Amžinasis Sūnus, kaip savo visaapimančio dvasinio grybšnio dalis, tobuliausiai palaiko visų tų, kurie gyvena Havonoje, dvasinį statusą. Rojuje nėra nieko eksperimentinio, o Rojaus-Havonos sistema yra kūrybinio tobulumo vienetas.

(155.1) 14:2.7 Amžinojo Sūnaus visuotinė dvasinė gravitacija yra stebinančiai aktyvi per visą centrinę visatą. Visos dvasinės vertybės ir dvasinės asmenybės yra nenutrūkstamai traukiamos į vidų, link Dievų buveinės. Postūmis link Dievo yra intensyvus ir neišvengiamas. Tas stengimasis siekti Dievo yra stipresnis centrinėje visatoje ne dėl to, jog dvasinė gravitacija yra stipresnė už tą stengimąsi, esantį tolimose visatose, bet dėl to, jog tos būtybės, kurios pasiekė Havoną, yra labiau iki galo sudvasintos ir dėl to labiau reaguojančios į Amžinojo Sūnaus visuotinės dvasinės gravitacijos traukimo visą laiką esantį veiksmą.

(155.2) 14:2.8 Lygiai taip ir Begalinė Dvasia iš tikrųjų traukia visas intelektualias vertybes link Rojaus. Per visą centrinę visatą Begalinės Dvasios proto grandinė veikia ryšyje su Amžinojo Sūnaus dvasine grandine, o jos abi kartu sudaro kylančiųjų sielų sujungtą akstiną tam, kad būtų surastas Dievas, pasiekta Dievybė, pasiektas Rojus, ir pažintas Tėvas.

(155.3) 14:2.9 Havona yra dvasiškai tobula ir fiziškai stabili visata. Centrinės visatos kontrolė ir subalansuotas stabilumas atrodo, jog yra tobuli. Viską, kas yra fizinis arba dvasinis, galima tobulai nuspėti, bet proto reiškiniai ir asmenybės valiniai veiksmai nenuspėjami. Mes iš tiesų manome, jog į nuodėmę galima žiūrėti taip, kad jos neįmanoma būtų padaryti, bet šitaip manome remdamiesi tuo, jog Havonos vietiniai laisvos valios tvariniai niekada nebuvo kalti dėl to, kad būtų pažeidę Dievybės valią. Per visą amžinybę šitos dieviškosios būtybės buvo ištikimos Dienų Amžiniesiems. Taip pat nuodėmės iš tikrųjų nebuvo ir nė viename tvarinyje, kuris įžengė į Havoną kaip piligrimas. Tikrai niekada nebuvo kokios nors kada nors sukurtos Havonoje, ar į ją įleistos, asmenybių grupės kokio nors tvarinio klaidingo elgesio. Atrankos būdai ir priemonės laiko visatose yra tokie tobuli ir tokie dieviški, kad Havonos dokumentuose niekada nebuvo užfiksuota suklydimo; niekada nebuvo padaryta klaidos; niekada prieš laiką į centrinę visatą nebuvo priimta ne viena kylančioji siela.