(1200.1) 109:6.1 Derintojai niekada nesuklumpa; niekada neprarandama nieko, kas turi kokios nors išlikimo vertės; kiekviena prasminga vertybė kiekviename valios tvarinyje tikrai išlieka, nepriklausomai nuo to, ar prasmę atrandanti ar įvertinanti asmenybė išlieka ar neišlieka. Taigi, išlikimą gali atstumti būtent mirtingasis tvarinys; vis tik gyvenimo patyrimas nėra prarandamas; amžinasis Derintojas tokios akivaizdžiai nenusisekusios gyvybės vertingus bruožus nusineša į kokį nors kitą pasaulį ir ten šitas išliekančias prasmes ir vertybes dovanoja kokiam nors aukštesniam mirtingojo proto tipui, tokiam, kuris turi sugebėjimų išlikti. Nė vienas vertingas patyrimas niekada nebūna bergždžiai; nė viena tikroji prasmė arba reali vertybė niekada nepradingsta.

(1200.2) 109:6.2 Kai dėl kandidatų susilieti, tai, jeigu Paslaptingąjį Pagalbininką mirtingasis partneris palieka, jeigu žmogiškasis partneris atsisako siekti kilimo karjeros, tuomet, kada būna išlaisvinamas natūralios mirties (arba iki jos), Derintojas nusineša visa tai, kas turi išlikimo vertės, kas buvo išsivystę to neišliekančiojo tvarinio prote. Jeigu Derintojui tikrai daug kartų nepavyksta susilieti su asmenybe dėl vienas po kito einančių žmogiškųjų subjektų neišlikimo, ir jeigu šitas Pagalbininkas tikrai vėliau būtų įasmenintas, tuomet visas įgytas patyrimas, sukauptas, gyvenant visų šitų mirtingųjų protuose ir įvaldant visus šiuos mirtingųjų protus, taptų tokio naujai Personalizuoto Derintojo aktualia nuosavybe, tokia dovana, kuri priklausytų ir kuria būtų naudojamasi per visus ateities amžius. Šitos kategorijos Personalizuotas Derintojas yra visų savo ankstesniųjų tvarinių, kuriuose jis yra gyvenęs, visų išliekančių bruožų sudėtinis rinkinys.

(1200.3) 109:6.3 Kada Derintojai, turintys ilgą visatos patyrimą, savo noru pasisiūlo apsigyventi dieviškuosiuose Sūnuose, vykdančiuose savęs padovanojimo misijas, tada jie visiškai gerai suvokia, jog šitokia tarnyste niekada negalima pasiekti asmenybės. Bet dažnai iš tiesų dvasių Tėvas šitiems savanoriams asmenybę padovanoja ir paskiria juos savo bičiulių vadovais. Jie yra tos asmenybės, kurios valdžią gauna iš Dieviningtono. Ir jų unikalios savybės įkūnija daugkartinio patyrimo, sukaupto gyvenant mirtingųjų viduje, žmonijos mozaiką, o taip pat įkūnija ir žmogiškojo dieviškumo dvasinę kopiją sukaupus tą patyrimą, kada gyvenama Rojaus Sūnaus viduje, jam save padovanojant paskutinįjį kartą.

(1200.4) 109:6.4 Jūsų vietinėje visatoje Derintojų veiklai vadovauja Nebadono Mykolo Personalizuotas Derintojas, tas pats Pagalbininkas, kuris jį žingsnis po žingsnio vedė tada, kada jis gyveno savo žmogiškąjį gyvenimą Jošua, Juozapo sūnaus, materialiame kūne. Šitas nepaprastas Derintojas buvo ištikimas savo pareigai, ir iš tiesų šitas šaunus Pagalbininkas išmintingai reguliavo žmogiškąją prigimtį visą laiką Rojaus Sūnaus mirtingąjį protą vesdamas taip, kad šis pasirintų Tėvo tobulos valios kelią. Šitas Derintojas anksčiau buvo tarnavęs su Makiventa Melkizedeku Abraomo dienomis ir buvo dalyvavęs didinguose žygiuose tiek iki šito apsigyvenimo, tiek ir tarp šitų savęs padovanojimo patyrimų.

(1200.5) 109:6.5 Šitas Derintojas iš tikrųjų triumfavo Jėzaus žmogiškajame prote—tame prote, kuris kiekvienoje gyvenimo pasikartojančioje situacijoje išlaikė pasišventusį atsidavimą Tėvo valiai, sakydamas, “Ne manoji, bet tavoji valia, tebūnie.” Toks ryžtingas pasišventimas sudaro tikrąjį raktą nuo žmogiškosios prigimties apribojimų iki dieviškojo pasiekimo užbaigtumo.

(1200.6) 109:6.6 Dabar šitas pats Derintojas savo stiprios asmenybės paslaptinga prigimtimi atspindi Jošua, Juozapo sūnaus, žmogiškumą iki krikšto, amžinąją ir gyvąją kopiją tų amžinųjų ir gyvųjų vertybių, kurias didingiausias iš visų urantų sukūrė menkomis sąlygomis gyvendamas įprastą kasdienį gyvenimą, kada jis gyveno taip, jog buvo iki galo išnaudotos visos dvasinės vertybės, kurias galima pasiekti mirtingojo patyrimo metu.

(1201.1) 109:6.7 Viskas, kas turi nuolatinės vertės, ir kas yra patikėta Derintojui, tikrai išliks amžinai. Kai kuriais atvejais Pagalbininkas šitą nuosavybę turi tam, kad ją padovanotų mirtingajam protui, kuriame jis apsigyvens ateityje; kitais atvejais, ir po įasmeninimo, šitos išliekančios ir išsaugotos realybės yra patikimos, kad jas laikytų tam, jog ateityje būtų panaudojamos Pagrindinių Visatos Architektų tarnystėje.