(1183.3) 107:7.1 Minties Derintojai nėra asmenybės, bet jie yra realios esybės; jie yra tikrai ir tobulai individualizuoti, nors jie niekada tol, kol gyvena mirtinguosiuose, iš tiesų nebūna įasmeninami. Minties Derintojai nėra tikros asmenybės; jie yra tikros realybės, gryniausios kategorijos realybės, kurios yra žinomos visatų visatoje—jie yra dieviškasis buvimas. Nors neasmeniai, bet šitie nuostabūs Tėvo fragmentai paprastai yra vadinami būtybėmis, o kartais, atsižvelgiant į jų dabartinio tarnavimo mirtingiesiems dvasines fazes, dvasinėmis esybėmis.

(1183.4) 107:7.2 Jeigu Minties Derintojai nėra asmenybės, turinčios valios ir pasirinkimo galios išimtines teises, kaip tuomet jie gali pasirinkti mirtinguosius subjektus ir savo noru apsigyventi šituose evoliucinių pasaulių tvariniuose? Šitą klausimą lengva paklausti, bet galbūt nė viena būtybė visatų visatoje niekada nesurado tikslaus atsakymo. Net ir manoji asmenybės kategorija, Atsiskyrusieji Žinianešiai, ne iki galo supranta, kaip esybėms, kurios nėra asmenės, yra padovanojama valia, pasirinkimas, ir meilė.

(1183.5) 107:7.3 Mes dažnai samprotaujame, kad Minties Derintojai turi turėti valią visuose ikiasmeniuose pasirinkimo lygiuose. Jie pasisiūlo apsigyventi žmogiškosiose būtybėse, jie pateikia planus dėl žmogaus amžinosios karjeros, jie planus pritaiko, modifikuoja, ir pakeičia kitais planais pagal aplinkybes, ir šitoji veikla išreiškia tikrą valinį veiksmą. Jie jaučia meilę mirtingiesiems, jie veikia visatos krizių metu, jie visada pasirengę veikti ryžtingai sutinkamai su žmogiškuoju pasirinkimu, ir visa tai dideliu laipsniu yra valinės reakcijos. Visose situacijose, nesusijusiose su žmogiškosios valios sfera, jie neabejotinai demonstruoja tokį elgesį, kuris parodo, jog panaudojamos galios visais požiūriais yra valios ekvivalentas, aukščiausiasis sprendimas.

(1183.6) 107:7.4 Kodėl, tuomet, jeigu Minties Derintojai turi valią, jie yra pavaldūs mirtingojo valiai? Mes manome, jog tai yra dėl to, jog Derintojo valia, nors prigimtimi ir yra absoliuti, bet pasireiškimu yra ikiasmenė. Žmogiškoji valia veikia visatos tikrovės asmenybės lygyje, ir per visą kosmosą tas, kas yra beasmenis-neasmenis, žemiau už asmenį, ir ikiasmenis—visą laiką reaguoja į egzistuojančios asmenybės valią ir veiksmus.

(1183.7) 107:7.5 Per visą sukurtų būtybių ir neasmenių energijų visatą mes nepastebime to, jog valia, valinis veiksmas, pasirinkimas, ir meilė būtų išreikšta be asmenybės. Išskyrus Derintojus ir kitas panašias esybes, mes nematome, jog šitos asmenybės savybės veiktų susivienijusios su beasmenėmis realybėmis. Nebūtų teisinga Derintoją vadinti žemesniu už asmenį, taip pat nebūtų tinkama tokią esybę vadinti ir viršasmene, bet būtų visiškai leistina tokią būtybę vadinti ikiasmene.

(1184.1) 107:7.6 Mūsų būties kategorijoms šitie Dievybės fragmentai yra žinomi kaip dieviškosios dovanos. Mes suvokiame, kad Derintojai yra dieviški kilme, ir kad jie sudaro Visuotinio Tėvo pateikiamą galimą įrodymą ir išlygos demonstravimą dėl galimybės tiesiogiai ir be apribojimų bendrauti su bet kuriuo materialiu tvariniu ir su visais materialiais tvariniais per visas beveik visiškai begalines savo sferas, ir visa tai yra visiškai nepriklausomai nuo jo buvimo savo Rojaus Sūnų asmenybėse arba visiškai nepriklausomai nuo jo netiesioginio tarnavimo Begalinės Dvasios asmenybėse.

(1184.2) 107:7.7 Nėra tokių sukurtų būtybių, kurios nejaustų susižavėjimo, galėdamos priimti Paslaptinguosius Pagalbininkus, bet jie nėra apsigyvenę nė vienoje kitoje būtybių kategorijoje, išskyrus evoliucinius valinius tvarinius, turinčius užbaigtųjų likimą.

(1184.3) 107:7.8 [Pateikta Orvontono Atsiskyrusiojo Žinianešio.]